Sulaukus egzaminų (įskaitų) rezultatų dažnas studentas nusivilia – jam atrodo, kad jo darbas vertas daugiau nei dėstytojas įvertino, todėl ir pažymys turėtų būti aukštesnis, o egzamino (įskaitos) neišlaikius – teigiamas. Ką daryti tokiu atveju? Išeitis yra – visada galima motyvuotu ir argumentuotu prašymu kreiptis į fakulteto egzaminų apeliacinę komisiją.

Vilniaus universiteto Teisės fakultete tokia komisija veikia ilgai ir aktyviai – kasmet išnagrinėjama dešimtys apeliacinių skundų, o dažni ir tokie atvejai, kai pagrįstas studento prašymas patenkinamas ir jo egzamino įvertinimas pakeliamas.

Kai kuriuose Universiteto fakultetuose egzaminų apeliacinės komisijos veikia gana pasyviai, tačiau kiekvienas studentas turėtų žinoti, kad jis turi teisę būti įvertintas objektyviai.

Apeliacija – kas tai?

Vilniaus universiteto studijų nuostatai suteikia teisę studentui, nesutinkančiam su egzaminavimo tvarka ir (ar) su egzamino (įskaitos) įvertinimu, kreiptis į fakulteto (kamieninio padalinio) egzaminų apeliacinę komisiją. Kreipimosi į komisiją tvarką detalizuoja 2004-04-29 VU Senato komisijos patvirtinti Vilniaus universiteto fakulteto (kamieninio padalinio) Egzaminų apeliacinės komisijos nuostatai.

Kiekviename fakultete (kamieniniame padalinyje) sudaroma Egzaminų apeliacinė komisija, nagrinėjanti studentų pateiktus skundus. Komisiją sudaro 3–5 nariai. Jų skaičių nustato ir narius iš dėstytojų skiria fakulteto ar kamieninio padalinio taryba. Komisijoje turi būti ir bent vienas Studentų atstovybės paskirtas atstovas.

Skųstis Egzaminų apeliacinei komisijai studentas gali tiek dėl egzaminų ar įskaitų įvertinimo, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų laikant egzaminus ar įskaitas. Vis dėlto dėl baigiamųjų egzaminų (diplominio darbo gynimo) įvertinimo apeliacijos nenagrinėjamos. Pagal tai, dėl ko studentas skundžiasi, yra skiriamos dvi apeliacijų rūšys, nuo kurių priklauso Egzaminų apeliacinės komisijos sprendimas.

Apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti skiriamos 3 darbo dienos nuo tada, kai buvo paskelbtas įskaitos ar egzamino vertinimas. Per šį laiką galima susipažinti su savo darbu, kuris saugomas dėsčiusio dėstytojo katedroje. Darbą galima ir nusikopijuoti, jei tik fakultete nėra nustatyta kitokia tvarka, arba daryti išrašus (kad ir nusirašyti visą darbą).

Apeliacinei komisijai pateikiamas skundas privalo būti motyvuotas. Be to, apeliaciją paprastai prašoma pateikti spausdintą.

Privalomi rekvizitai

Prašyme turi būti nurodomi visi privalomi rekvizitai: apeliuojančio studento vardas ir pavardė, studijų knygelės (studento pažymėjimo) numeris, fakultetas, studijų tipas (nuosekliosios ar nenuosekliosios), pakopa (bakalauro, magistrantūros, kt.), forma (dieninė, vakarinė ar neakivaizdinė), kursas, kuriame studentas studijuoja. Apeliacinio skundo pabaigoje dar kartą parašomas studento vardas bei pavardė, pasirašoma.

Apeliacijos turinys

Rašant apeliaciją reikia detaliai apibūdinti situaciją – kada, kelintą kartą ir koks egzaminas laikytas, koks dėstytojas (specialistų komisija) egzaminavo, koks vertinimo (egzaminas, įskaita) ir atsiskaitymo (raštu, raštu bei žodžiu; tik žodžiu egzaminas vykti negali) būdas, kokioms aplinkybėms esant ar dėl kokių priežasčių, studento nuomone, susiklostė situacija, dėl kurios kreipiamasi į fakulteto Egzaminų apeliacinę komisiją.

Taip pat svarbu nepamiršti parašyti, ko yra prašoma. Geriausia reikalavimą suformuluoti tiksliai ir aiškiai. Jei skundžiamasi dėl egzamino ar įskaitos įvertinimo, turėtų būti nurodoma, kad prašoma iš naujo įvertinti darbą ir kokio tiksliai įvertinimo studentas prašo. Skundžiantis dėl egzaminavimo procedūros turi būti prašoma ne pakeisti egzamino rezultatą, o leisti iš naujo perlaikyti egzaminą ar įskaitą.

Kas laukia išnagrinėjus apeliaciją

Jei apeliacinis skundas buvo nepakankamai motyvuotas, praleistas apskundimo terminas ar yra kitų formalių skundo trūkumų (pavyzdžiui, neparašyta, kas kreipiasi, dėl ko, ko yra prašoma ir kt.), egzaminų apeliacinė komisija apeliaciją atmeta. Tokiu atveju studentui lieka galioti ankstesnis dėstytojo įvertinimas.

Skundžiantis dėl egzamino ar įskaitos įvertinimo ir Apeliacinei komisijai patenkinus skundą, katedroje sudaroma dalyko specialistų komisija. Ši komisija iš naujo įvertina studento darbą ir savo išvadą pateikia Egzaminų apeliacinei komisijai. Pastaroji, remdamasi šia išvada, priima sprendimą dėl galutinio darbo įvertinimo.

Skundžiantis dėl procedūrinių pažeidimų laikant egzaminą komisija, nustačiusi, kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos pažymiui, anuliuoja apelianto egzamino (įskaitos) rezultatą ir leidžia perlaikyti egzaminą. Egzaminas (įskaita) turi būti perlaikomas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo komisijos sprendimo.

Apeliantas su priimtu sprendimu turi būti supažindinamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo priėmimo.

Beje, kol Egzaminų apeliacinė komisija nepateikia savo sprendimo, jokie su svarstomais studijų rezultatais susiję dekanato (kamieninio padalinio administracijos) sprendimai studentui negalioja. Taigi tuo laikotarpiu negali būti nustatoma galutinė studento vieta konkursinėje eilėje, jis neprivalo mokėti už mokslą, jei nuo Apeliacinės komisijos sprendimo gali priklausyti jo mokslo finansavimo klausimas.

Visi komisijos sprendimai dėl apeliacinio skundo yra skirti tik apeliaciją pateikusiems studentams ir niekaip negali paveikti kitų asmenų, nerašiusių apeliacijos. Todėl jeigu bus patenkintas skundas dėl procedūrinių pažeidimų, egzaminą perlaikys tik apeliantas, o ne visi kurso studentai.

Komisijos sprendimo apskundimas

Egzaminų apeliacinės komisijos sprendimas dėl egzamino ar įskaitos yra galutinis ir neskundžiamas.

Komisijos sprendimas dėl egzaminavimo procedūros gali būti apskųstas Vilniaus universiteto Senato ginčų nagrinėjimo komisijai.

Esant procedūrinių Egzaminų apeliacinės komisijos darbo pažeidimų, visais atvejais studentas taip pat turi teisę kreiptis į Senato ginčų nagrinėjimo komisiją.

Dar apie prašymo motyvaciją

Rašant prašymą reiktų parašyti, kas buvo netinkamai įvertinta ir kodėl. Tinkamai argumentuoti galima pateikiant informaciją iš vadovėlių, monografijų, kitos literatūros, pagrindžiančią, studento nuomone, teisingą atsakymą į egzamino (įskaitos) užduotį. Turėtų būti pateikiama ir nuoroda į tokią literatūrą.

Rimtu argumentu nelaikytina „Dėstytojas sakė…“ arba „Taip užsirašiau konspektuose…“ Kita vertus, jei dėstytojas tikrai paskaitų metu pateikė tam tikrą informaciją, prie prašymo galima pridėti grupės kurso draugų atšviestus konspektus, kur visi užsirašė tą patį. Tai gali būti laikoma įrodymu, kad pats dėstytojas per paskaitas pateikė klaidinančią informaciją ar neaiškiai išdėstė temą.

Jei keliese skundžiatės dėl to paties egzaminavimo pažeidimo ar netinkamo egzamino vertinimo, visada daug geriau rašyti atskiras apeliacijas nei vieną grupinį skundą. Juk nemažas pluoštelis apeliacijų dėl to paties dalyko atrodo tikrai rimtai, be to, niekada neiškils problemų, jei studentas pasirašė grupiniame skunde, tačiau jo užduotys ar atsakymai buvo kitokie nei jo draugų.

Priežastys, dėl kurių apeliacijos gali būti teikiamos

Dažniausia problema yra neteisingas darbų vertinimas. Tokie atvejai gali būti, kai dėstytojas netinkamai įvertino atsakymo teisingumą, padarė aritmetinių pažymio nustatymo klaidų, netiksliai arba dviprasmiškai formulavo užduotį (testo atsakymus), padarė faktinių vertinimo klaidų (teisingą atsakymą traktavo kaip klaidingą).

Egzaminavimo tvarkos pažeidimų, dėl kurių skundžiamasi, pavyzdžiai galėtų būti tokie: dėstytojas per egzaminą kalbėjosi mobiliuoju telefonu, per egzaminą, pažeidžiant studijų nuostatus, keitėsi egzaminuojantis dėstytojas, studentai buvo palikti be priežiūros.

Galima skųstis ir dėl neproporcingos vertinimo sistemos, jei dėstytojas pasirinko vertinimo sistemą, kuri neatitinka protingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų. Remiantis objektyvumo principu, dėstytojas privalo visų studentų žinias vertinti vienodai, taikydamas tuos pačius kriterijus. Tokiu atveju galima remtis VU bendruomenės akademinės etikos kodeksu, kuriame yra nuostata, jog pasitikėjimą vertinimo teisingumu mažina, kai visi studentai įvertinami aukščiausiais ar žemiausiais balais, neatsižvelgiant į jų žinias ir sugebėjimus.

Nusprendus rašyti apeliaciją

Pirmasis įspūdis sužinojus egzamino ar įskaitos rezultatą gali būti šokiruojantis. Todėl geriau iškart nepulti rašyti apeliacijos, o šiek tiek palaukti ir atvėsti. Šaltakraujiškai įvertinus situaciją, gali paaiškėti, kad skųstis apskritai nėra pagrindo.

Jei studentas ne visiškai išmano egzaminuojamą dalyką, visada galima pasitarti su vyresniais ir labiau patyrusiais kolegomis. Šie ne tik nurodys klaidingus ir teisingus atsakymus, bet ir patars, kaip tinkamai suformuluoti argumentus ir pagrįsti savo poziciją.

Patartina paklausti ir paties dėstytojo, kodėl vienaip ar kitaip įvertintas atsakymas į klausimą. Sulaukus įtikinamo ir logiško paaiškinimo, galbūt pasirodys, kad apeliuoti neverta.

Argumentavimas turėtų būti pakankamai sklandus, kad vien perskaičius apeliacinį skundą nesusidarytų įspūdis, jog studentas nieko neišmano apie dalyką. Elementarios dalyko klaidos tikrai neprasprūs pro atidžias komisijos narių akis.

Jei darbe buvo padaryta klaidų, visada geriau jas pripažinti nei beviltiškai neigti. Egzaminų apeliacinė komisija į tai atsižvelgs, jei kiti atsakymai bus teisingi.

Jei kyla kitų klausimų ar neaiškumų, galima kreiptis į studentų atstovą Apeliacinėje komisijoje – jis visada geranoriškai patars ir padės – arba savo fakulteto Studentų atstovybę. O jei nėra galimybės katedroje susipažinti su savo darbu ar neįmanoma susisiekti su dėstytoju, taip pat geriausia kreiptis į Studentų atstovybę, kurios nariai padės įveikti šią problemą.

Dažnai manoma, kad apeliacijos rašyti neverta, nes jos niekada nepatenkins, o ant ją rašiusio studento „užsisės“ dėstytojai. Tačiau toks studentų požiūris gali ir turi būti pakeistas, nes teisingas ir tinkamas studentų darbų vertinimas ne menkina dėstytojų kompetenciją, o atvirkščiai – kuria teigiamą fakulteto įvaizdį studentų akyse. Taigi tai, kaip veikia Apeliacinės komisijos, priklauso ir nuo studentų, ir nuo dėstytojų požiūrio. Kuo aktyvesni bus fakulteto studentai, tuo didesnė tikimybė, kad bus užtikrintas deramas egzaminų vertinimas, o kartu ir studijų kokybė.