Balandžio 9 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyko lietuvių ir užsienio kalbų mokytojams skirtas seminaras „Kelias į stebuklingų tekstų šalį“, kurį surengė VU Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto Vertimo studijų katedra ir Europos Komisijos (EK) Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas.

Į renginį atvyko beveik 60 mokytojų iš 49 Lietuvos mokyklų. Pranešimus seminaro dalyviams skaitė ir diskusijoms vadovavo Vertimo studijų katedros profesorė Nijolė Maskaliūnienė, EK atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorius dr. Egidijus Zaikauskas, VU dėstytoja ir vertėja Agnė Zolubienė, rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus, EK Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento vertėjas Jonas Morkus.

Seminaro temą įkvėpė neseniai vykęs Lewiso Carrollo pasakos vaikams „Alisa Stebuklų šalyje“ išleidimo 150 metų jubiliejus: ta proga per seminarą buvo pristatyta „Alisos Stebuklų šalyje“ vertimų į 28 Europos kalbas kolekcija, buvo galimybė pavartyti ir 1957 m. pasirodžiusį pirmąjį šio kūrinio vertimą į lietuvių kalbą.

L. Carrollo Šiaurės Amerikos draugijos surinktais duomenimis, ši pasaka yra išversta į daugiau kaip 170 pasaulio kalbų ir dialektų, ją iliustravo per 1,2 tūkst. dailininkų, registruota per 7,6 tūkst. leidimų įvairiose pasaulio šalyse, nors net pats autorius netikėjo, kad jo pasaką apskritai galima išversti. Iš L. Carrollo susirašinėjimo su leidėju atsiskleidžia, kad didžiausiu kliuviniu laikytas kūrinio stilius, humoras ir tekste esančios poezijos parodijos.

VU dėstytoja A. Zolubienė, prisidėjusi prie šio projekto ir surinkusi informaciją apie „Alisos Stebuklų šalyje“ vertimus į lietuvių kalbą, seminaro dalyviams skaitė pranešimą „Alisa“ vertimų pasaulyje. Vertimo iššūkiai ir mokymo(si) galimybės“ ir, remdamasi pavyzdžiais iš L. Carrollo vertimų, atskleidė, kad vertėjui būtinos ne tik kalbinės, bet ir kultūrinės kompetencijos. Per pratybas mokytojai turėjo galimybę įsitikinti, kaip vertėjas skaito tekstą ir kokius klausimus apie jį užduoda, kaip pastebėti ir įveikti įvairius kultūrinius ir kalbinius kliuvinius, ir lygindami skirtingus vertimus sužinojo, kaip vyksta kūrinio ir vertimo „derybos“ ir koks tų derybų rezultatas.

Vertėjas ir rašytojas L. Katkus savo pranešime „Skaityti, suprasi ir versti. Kaip vertimą panaudoti mokinių kalbų įgūdžiams gerinti“ gilinosi į būdus, kaip per vertimo dirbtuves motyvuoti vaikus mokytis užsienio kalbų. Per pratybas buvo nagrinėjama mokinių iš vokiečių kalbos išversta šveicarų rašytojos Bettinos Spoerri apysaka „Schneller als Licht“, vyko diskusija apie vertėjo darbą, būdingas vertimo klaidas ir sunkumus. Ne viskas turi būti rimta ir nuobodu – pratybų dalyviai turėjo progos paklausyti vokiečių roko grupės „Rammstein“ dainų ir kartu pamėginti išversti jų žodžius.

EK vertėjas J. Morkus, skaitęs pranešimą „Vertimas kaip kalbos kalnakasyba“, teigė, kad užsienio kalbos leidžia pažvelgti „pro kitą langą“, suteikia naujų perspektyvų. Vertimas parodo naujos kalbos slaptavietes, padeda atrasti ir tai, ko nežinojome apie savąją, atveria kalbai naujų galimybių. Pranešėjas apžvelgė įvairius vertimo būdus, lygino įvairių tipų ir stilių tekstų pavyzdžius. Pratybų dalyviai, pasidaliję į vertėjus ir kalbos redaktorius, ne tik diskutavo, kaip tinkamiau perteikti keblias teksto vietas, bet ir įsitikino, koks svarbus vertėjų ir redaktorių bendradarbiavimas.

Dr. E. Zaikauskas seminaro dalyviams pristatė EK kasmet organizuojamą jaunųjų vertėjų konkursą „Juvenes Translatores“, skirtą paskatinti jaunus žmones rinktis kalbų profesijas. Prof. Nijolė Maskaliūnienė kalbėjo apie vertėjo profesiją ir jų rengimą VU, pristatė VU vertimo studijų programas, pakvietė į ekskursiją po vertėjams raštu ir žodžiu rengti skirtas auditorijas, konferencijų vertėjų rengimo centrą.