P. Smuglevičiaus salėje atidaryta bibliotekos 440 metų sukakčiai skirta paroda „Quod thesaurus sapientiae potissime sit in libris“ (Būtent knygose slypi išminties lobynas).

Per keturis su puse šimtmečio surinktoje kolekcijoje nemažai retų ir unikalių leidinių.

Parodoje eksponuojamos knygos, nuo kurių prasidėjo Vilniaus universiteto bibliotekos istorija: tai Jurgio Albinijaus, Valerijono Protasevičiaus, Žygimanto Augusto, Kazimiero Leono Sapiegos padovanoti leidiniai.

Eksponuojamos ir kelios knygos, kurių neturi daugiau nė viena pasaulio ar Lietuvos biblioteka. Pirmą kartą visuomenei pristatomos ir kai kurių Europos valstybių monarchų bei didikų asmeninių bibliotekų knygos, garsių autorių (M. Koperniko, A. Vezalijaus) veikalai, Vilniaus kirilicos leidiniai, kelionių aprašymai su kelių metrų ilgio graviūromis, ranka spalvintomis ir auksintomis iliustracijomis puoštos knygos. Atskiras stendas skirtas knygų įrišimo menui – kiekviena biblioteka didžiuojasi puošniais odiniais ar pergamentiniais ornamentuotais auksintais viršeliais įrištomis knygomis su dažytais ir raižytais knygos bloko kraštais. Kiekvieną turėtų sudominti XVI–XVII a. knygos, kuriose svarbiausios krikščionybės doktrinos išdėstytos arabų kalba sirų rašmenimis; Koranas, išverstas į prancūzų kalbą; paslaptingo ir mūsų laikais labai madingo tekstų šifravimo meno traktatas; alchemijos pradmenys su nurodymais, kaip pasigaminti filosofinį akmenį; XIX a. Lietuvoje, taip pat ir kitose Europos valstybėse gyvavusios spaudos cenzūros pėdsakai knygose.

Eksponuojami patys įdomiausi ir vertingiausi Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose saugomi  rankraščiai ir knygos.  Didžioji dalis dokumentų rodoma pirmą kartą.

Dokumentų tekstuose ir iliustracijose užfiksuoti įvairių epochų žmonės, įvykiai, faktai. Vieni dokumentai parašyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų kanceliarijoje, kiti – vienuolynuose, dar kiti – senajame Vilniaus universitete, netgi katorgoje ar kalėjimo kameroje. Ekspozicija pradedama nuo seniausio bibliotekos dokumento, rašyto pergamente 1209 m. Galima pamatyti Lenkijos bei Lietuvos valdovų raštus su autentiškais parašais ir antspaudais, seniausius žinomus logikos ir matematikos paskaitų konspektus, XVII a. Lietuvos jėzuitų provincijos egzaminų knygą, vienintelį bibliotekoje saugomą senojo universiteto diplomą, išduotą Henrikui Leleveliui (Henricus Lelheffel). Eksponuojami Vilniaus universiteto profesoriaus istoriko, kartografo, vieno iš numizmatikos Europoje pradininkų Joachimo Lelevelio monetų piešiniai, lietuvių kultūros ir mokslo darbuotojo Simono Daukanto, lietuvių poeto, kalbininko, vyskupo Antano Baranausko, gydytojo, lietuvių prozininko ir poeto Vinco Kudirkos, poeto, kunigo Maironio kūrinių autografai. Ekspozicijoje ir Antrasis Lietuvos Statutas – vienintelis išlikęs nuorašas lenkų kalba (1566), lietuviški poteriai, rašyti apie 1607 metus, XVII a. pab.–XVIII a. pr. vaško lentelės – knyga, skirta kontroliuoti, kaip atliekama baudžiava Vitebsko pavieto Chotolo valdoje.

Vilniaus universiteto biblioteka yra viena didžiausių ir turtingiausių bibliotekų Lietuvoje, turinti 5,4 mln. dokumentų. Joje saugoma beveik 430 tūkst. vnt. senų ir retų knygų, žemėlapių, atlasų, rankraščių. O savo senųjų XV–XVIII a. spaudinių rinkiniais, kurių yra apie 160 tūkst., ji nenusileidžia kitoms Europos universitetų bibliotekoms.

Paroda VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veiks iki spalio 31 d.