Šį pirmadienį dienraštyje „Guardian” pasirodė straipsnis apie sudėtingą kai kurių Britanijos universitetų padėtį sugriežtinus imigracijos įstatymą. Prieš kurį laiką buvo kilęs triukšmas dėl studentų iš užsienio, kurie susimokėję studijų įmoką nesimoko – naudojasi universitetu kaip priemone įvažiuoti į šalį ir joje pasilikti.

Publikacijoje rašoma, kad daugelį metų mintis apie tai, jog universitetai gali bankrutuoti, atrodė neįmanoma. Tačiau kai kurie universitetų vadovai įspėja, kad keletas universitetų gali pasekti JESSOP, HMV ir kitų bankrutavusių kompanijų keliu – ir palikti didžiulę skylę britų aukštojo mokslo įvaizdyje.

Studentų skaičius Londono Metropolitano universitete sumažėjo net 43 proc., Rytų Londono universitete – 20,4 proc., Centrinio Lankašyro universitete (su kuriuo sutartį pasirašė Vytauto Didžiojo universitetas – red. past.) – 16,3 proc.

Aukštojo mokslo srityje dirbantys ekspertai teigia, kad padidinus mokestį už mokslą  ir sudarius sąlygas egzistuoti tikrai rinkai aukštajame moksle, institucijoms iškilo ir  bankroto rizika. Daugelio universitetų vadovai teigia tikėjęsi galimo studentų sumažėjimo pirmaisiais metais padidėjus mokesčiui už studijas, bet manė susitvarkyti ir atsigriebti vėliau.

Ypač nukentėjo naujausios institucijos, kurios orientavosi į vyresnius studentus – pakėlus mokestį jų skaičius smarkiai sumažėjo. Kadangi ekonomika nerodo greito pagerėjimo požymių, šį nutekėjimą bus sunku sustabdyti.

Universitetų vadovai kaltina vyriausybę nesugebant tinkamai paaiškinti ir motyvuoti mokesčio už mokslą pakėlimo visuomenei, ypač vyresniems studentams.

Ekspertai pripažįsta, kad net jeigu ministrai nori, jog nesėkmę patyrę universitetai būtų uždaryti, politiškai tai bus labai prieštaringas sprendimas. Daugelis universitetų yra didžiausi ar vieni iš didžiausių darbdavių savo regionuose. Nerimaujama, kad universitetų uždarymas turės neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių. Universitetų jungimasis, manoma, taip pat nebūtų išeitis, nes nepigiai kainuotų.

Parengta pagal guardian.co.uk.