Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas pavyzdys suteikia pagrindus vaiko asmenybės augimui ir raidai. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė dalijasi patarimais ir įžvalgomis apie vaikų ugdymą minėti valstybines šventes.

Valstybinių švenčių svarba visuomenei

Valstybinių švenčių minėjimas yra neatsiejamas nuo pilietiškumo, tautiškumo ir kultūros kaip visumos. Šiuolaikinių geopolitinių įvykių fone darosi vis svarbiau prisiminti savo šalies kultūrą, istoriją ir jausti laisvę, galimybes, įvairovės raišką ir darnų sąveikavimą. Profesorė pabrėžia, kad vaikus supažindinti su šalies istorija, svarbiomis jai datomis reikėtų nuo pat mažens, nes tai padeda ugdyti asmenybę, savo šaknis mylintį žmogų.

„Ryškiausias pavyzdys, kodėl reikia minėti valstybines šventes, yra tai, kad netolimoje praeityje mes neturėjome laisvės kaip visuomenė tikrąja žodžio prasme – mus varžė tai kalba, tai minčių raiška, tai stereotipai ar kiti apribojimai. O Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji juk ir yra apie laisvę. Laisvę būti savaip unikaliu žmogumi, laisvę kalbėti, kaip tau atrodo, laisvę kurti ir įgyvendinti, laisvę gyventi pasirinktu stiliumi, išreikšti save taip, kaip pačiam norisi. Tik priespaudoje žmogus patiria, koks svarbus yra laisvės pojūtis. Dabartinė situacija ir karai pasaulyje tik paaštrina laisvės svarbą. Todėl reikia ir vaikus mokyti suprasti tikrąją šių valstybinių švenčių prasmę, keliant suaugusiajam pagrindinį klausimą – kodėl man gera čia gyventi ir kodėl svarbu tai išsaugoti?“ – sako VU Šiaulių akademijos direktorė.

Profesorė tikina, kad itin svarbų vaidmenį ugdant pilietiškumą atlieka šeima ir tėvų požiūris bei noras minėti valstybines šventes. Todėl labai svarbu, kad vaikas su savo šalies istorija susipažintų ne tik ugdymo įstaigoje, bet patirtų tai ir namuose ar su artimaisiais kultūros, meno įstaigose.

„Didžiausią poveikį, mano manymu, turi kultūrinė edukacija ir šeimos kuriamos patirtys. Mūsų šalis remia įvairias veiklas, kartą per mėnesį galima nemokamai aplankyti muziejus, galerijas, išbandyti kultūrines edukacijas. Lankydami kultūrines įstaigas vaikai istoriją pamato susipažindami su ryškiausiais istoriniais momentais, svarbiausiais faktais, kurie pabrėžia kontrastą dabarčiai, kartais šokiruoja, paskatina susimąstyti, reflektuoti, mąstyti kritiškiau. Pažintis su praeitimi muziejuose ar praeities ir dabarties menu galerijose yra kitokia nei pamokose, čia labai daug laisvės viską suprasti subjektyviau, patirti savitai, tarsi jaukintis pasaulį kitu būdu, nei mes mokome mokyklose. Būtent kultūra, kurioje yra laiko įvairovė ir kuri turi teisę tokia būti bei kurti vertę, savaime, iš lėto keičia žmogų, nepastebimai formuoja jautresnį, reflektyvų, savo paties patirties padiktuotą požiūrį ir vertybes. Ilguoju laikotarpiu tėvai tikrai pamatys, kad per meną, estetiką, kultūrą formuojasi požiūris į tėvynę, laisvę“, – sako ekspertė.

Prof. Renata Bilbokaitė

Patriotiškumas gimsta šeimoje

Mokslininkė tikina, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimai ne visada sužavi pompastikos, triukšmo ir linksmybių trokštančius vaikus. Tačiau valstybei svarbių datų minėjimas gali tapti smagia šeimos tradicija, padėsiančia ugdyti vaikų patriotiškumą.

„Vaikams ne visada patinka šventės, kuriose reikalinga tam tikra rimtis. Tačiau valstybės laisvę galima švęsti ir kitaip. Verta pradėti nuo paprasčiausio himno giedojimo. Geriausia tai daryti kartu su kitais žmonėmis, kad vaikas galėtų pajusti tą bendruomeniškumą, vienybės pojūtį, tą iškilmingos akimirkos svarbą. Tai padės vaikams išmokti priimti dabar veikiančius ir formuojamus kultūros ir tradicijų elementus. Svarbu viską pateikti paprastai ir patraukliai“, – tikina prof. R. Bilbokaitė.

Profesorė pabrėžia, kad valstybingumo šventės gali tapti ypatingos, jei tai bus paversta tam tikromis šeimos tradicijomis, kurios padės vaikams suprasti, kad šios dienos yra neeilinės, kad laisve reikia džiaugtis.

„Lietuvos valstybės atkūrimo dieną galima praleisti apsilankant mieste organizuojamuose minėjimuose. Tačiau šeima turėtų pasirinkti veiklas, kurios geriausiai atlieps jos narių poreikius. Galima ne tik dalyvauti minėjimuose, bet ir susiorganizuoti kelionę, išvyką, žygį gamtoje – tai taip pat yra minėjimas, rodantis, kad mes, kaip visuomenė, esame laisvi keliauti ir pan.“, – sako profesorė.

Šeimos su mažyliais valstybingumo šventes gali paminėti smagiomis kūrybinėmis veiklomis – kurti piešinius laisvės tematika, pasitelkiant vėliavos spalvas, gaminti šventinius pietus, pvz., kepti vėliavos spalvų blynus ar pyragaičius. Taip pat tinka įvairios veiklos, kurios leidžia susiburti, pavyzdžiui, įdomūs žaidimai, istorinio filmo peržiūra, susitikimas su giminėmis. Sukurta šeimos veikla, kuri bus tęsiama, leis vaikams suprasti, kad Lietuvos valstybei svarbios dienos yra neatsiejamos nuo bendrų šeimos veiklų ir per pozityvius patyrimus formuosis pilietiškumas, nes tam, kad būtume pilietiški, mums patiems turi būti gera šalyje, mes turime rasti kasdienius atsakymus – kodėl mums čia gera ir kodėl yra brangu viskas, ką turime.