Gegužės 17 d. Lietuvoje viešėjęs Slovėnijos Nacionalinės Asamblėjos prezidentas dr. Milanas Brglezas apsilankė Vilniaus universitete (VU). Svečias susitiko su VU rektoriumi prof. Artūru Žukausku, pasivaikščiojo po centrinę biblioteką, kur apžiūrėjo senuosius XVI ir XVII a. olandų kartografų kurtus Slovėnijos teritorijos žemėlapius ir XVIII–XIX a. slovėniškas knygas.

VU gidė Nijolė Bulotaitė pasakojo, kad svečias apsilankė Baltojoje salėje, kur apžiūrėjo senuosius observatorijos prietaisus. Vėliau jis pakilo į Šv. Jonų bažnyčios varpinę, iš kurios grožėjosi Vilniaus panorama. Daugiausia dr. M. Brglezas bendravo su universiteto slovėnų kalbos dėstytoja doc. dr. Jelena Konickaja ir jos studentais slovėnų kalba. VU vienintelis iš Baltijos šalių universitetų suteikia galimybę mokytis šios kalbos.

Dr. J. Konickaja sako, kad idėja dėstyti slovėnų kalbą jai kilo dar 1995-aisiais, apsilankius slovėnų kalbos ir kultūros seminare. 2000-aisiais VU atsirado atskira slovėnų filologijos studijų programa, tačiau ji išnyko, nes abiturientus ėmė labiau traukti plačiau pritaikomos kalbos.

Dėstytojos studentai per pastaruosius metus parengė mokslinių straipsnių, nagrinėjo lietuvių ir slovėnų politikos kalbą, tarmių panašumus ir skirtumus, išvertė kelias vaikiškas knygas. Susitikime su M. Brglezu vertėjavusi Laima Masytė į lietuvių kalbą yra išvertusi romaną „Alamutas“ – tai vienas žymiausių šios šalies filosofinių romanų. Dėstytoja šį romaną svečiui įteikė kaip dovaną.

Milano Brglezo vizitas. E. Kurausko nuotr.

Dėstytoją J. Konickają 2010-aisiais VU lankęsis Slovėnijos prezidentas Danilo Türkas apdovanojo ordinu „Už nuopelnus“. Mokslininkė daugiau nei penkiolika metų aktyviai populiarina slovėnų kalbą, šiuo ordinu ji pasipuošė ir per M. Brglezo vizitą.

J. Konickaja labai džiaugėsi, kad į susitikimą rado laiko atvykti ne tik šiuo metu slovėnų kalbos besimokantys studentai, bet ir VU absolventė.

Dėstytoja prisiminė M. Brglezo žodžius: „Kai atvyksti į kitą šalį ir gali bendrauti savo gimtąja kalba – tai prilygsta stebuklui.“
„Jis viso vizito metu juk kalbėjo angliškai (Vyriausybėje ir kitose Lietuvos institucijose), o čia – slovėniškai. Tai tikrai išsilavinęs, intelektualus žmogus. Jis rimtai vertino slovėnistikos sklaidą mūsų universitete. Tai, kad tiek dėmesio skiriame šios šalies kalbai ir kultūrai, jį sujaudino“, – sakė dr. J. Konickaja.

Liublianoje įsikūręs Slovėnų kalbos centras rūpinasi šios kalbos plėtra užsienio šalyse ir aktyviai remia jos studijas VU. J. Konickaja svarstė, kad slovėnų kalba šiuo metu nėra labai populiari, tačiau svarbu užtikrinti, kad ji apskritai išliktų universitete. Diskusijose su Filologijos fakulteto dekane gimė idėja sukurti studijų programą „Anglų filologija ir reta užsienio kalba“. Gilindami anglų kalbos žinias studentai papildomai mokytųsi latvių, slovėnų ar kitos retesnės kalbos.

„M. Brglezas taip pat minėjo, kad reikėtų suaktyvinti ir „Erasmus+“ studentų mainus. Bekalbant mums kilo idėja, kad slovėnų kalbą būtų galima įvesti kaip papildomą į kitas studijų programas. Svečias užsiminė, kad Slovėnijoje politologai (o jis pats yra baigęs politologijos studijas) turi mokytis trijų užsienio kalbų“, – sakė dr. J. Konickaja.

VU su Slovėnijos Mariboro universitetu bendradarbiauja nuo 2005-ųjų. Į šį ir dar du Slovėnijos universitetus (Liublianos ir Primorskos) 2016–2017 m. per „Erasmus+“ programą buvo ar vis dar yra išvykę 18 VU studentų. Į VU studijuoti šiemet atvyko 2 slovėnai studentai.

Milano Brglezo vizitas. E. Kurausko nuotr.