Darbo rinkoje konkurencija labai didelė, o darbdaviai vis dažniau dairosi darbuotojų, mokančių kaimyninių šalių kalbas, tokias kaip lenkų ar rusų. Tai akivaizdu ne tik pasklaidžius darbo skelbimus, šią tendenciją patvirtina tiek verslo organizacijų, tiek Vilniaus universiteto (VU) atstovai, teigiantys, kad šiandien šių kalbų mokėjimas tampa svarbiu koziriu planuojant būsimą karjerą.

Pasak VU Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros vedėjo doc. Pavelo Lavrineco, darbuotojų, mokančių rusų kalbą, stygių jaučia ne tik tarptautinės verslo ar turizmo organizacijos, bet ir Užsienio reikalų ministerija.

Didėja rusų kalbą mokančių darbuotojų poreikis

Dar neseniai buvo paplitęs mitas, kad lenkų ir rusų filologiją studijuoja studentai, kurie nepateko į populiarias ir visų trokštamas studijų programas, arba tie, kurie yra įsimylėję Lenkijos ar Rusijos šalių literatūrą. O baigę filologijos studijas šie jaunuoliai sunkiai ir ilgai ieško norimo darbo.

Šiandien tokia nuomonė – jau praeitis. Absolventams, baigusiems lenkų ar rusų filologiją VU, atsiveria plačios galimybės planuoti savo karjerą. „Studijų metu įgytos kompetencijos leidžia mūsų absolventams dirbti redakcijose, leidyklose, vertimų biuruose, turizmo įmonėse, taip pat užsienio šalių atstovybėse ir kitose įstaigose, kuriose reikalingas puikus lenkų kalbos mokėjimas ir tarpkultūriniai gebėjimai“, – sako VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Polonistikos centro docentė, Lenkų filologijos studijų programos komiteto pirmininkė dr. Viktorija Ušinskienė.

Jai pritaria ir doc. P. Lavrinecas. Anot jo, buvę rusų filologijos studentai dirba vertimų biuruose, leidyklose, redakcijose, Literatūriniame A. Puškino muziejuje, archyvuose ar bibliotekose, pasirenka sudėtingą pedagogo kelią.

Lietuva yra vienas iš Rusijos ar Lenkijos investuotojų taikinių, o norint sėkmingai bendradarbiauti tokiuose projektuose kalbų mokėjimas yra didelis privalumas. VU atstovai pabrėžia, kad į rusų ir lenkų filologijos absolventus dėmesį atkreipė ir verslo organizacijų atstovai, mat pajuto trūkstant darbuotojų, kurie ne tik puikiai moka rusų ar lenkų kalbas, bet ir gerai išmano kultūrinius Rusijos ar Lenkijos ir Lietuvos istorinių santykių subtilumus.

Gretutinės rusų kalbos studijos Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete

„Pasklaidžius skelbimus darbo paieškos ir pasiūlos portaluose išryškėja tokios tendencijos: savaime aišku, visi darbdaviai ieško laisvai angliškai kalbančių žmonių, tačiau antroje vietoje yra rusų kalbos mokėjimo reikalavimas – tokių skelbimų yra daugiau nei 20 procentų“, – sako doc. P. Lavrinecas ir priduria, kad net jei kalbų mokėjimas skelbimuose yra tik formalus reikalavimas, dar vienos kalbos mokėjimas tikrai nepamaišys.

Reaguodamas į rusų kalbos specialistų trūkumą verslo srityje VU šiais metais siūlo naujovę – gretutines rusų filologijos studijas Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete. Pasak dėstytojo, studentai galės ne tik gilintis į ekonomikos ar verslo vadybos niuansus, bet ir iš karto planuoti savo karjerą atsižvelgdami į darbo rinkos poreikius.

„Jei žmogus ateityje mato save dirbantį verslo srityje ir dar sugebės iš gretutinių rusų filologijos studijų pasisemti žinių, tai galbūt jam pavyks susiplanuoti sėkmingą karjerą atsižvelgiant į ekonominius Lietuvos ir Rusijos santykius“, – svarsto doc. P. Lavrinecas.

Ypač plačios galimybės atsiveria rusų filologijos absolventams, besidairantiems darbo turizmo sektoriuje. Iki karantino didžiąją dalį į Lietuvą atvykstančių turistų sudarė keliautojai iš Rusijos ir Baltarusijos ir jų skaičius nuolat augo.

„Turizmas – galingas indėlis į Lietuvos ekonomiką. Turizmo sektorių sudaro ne tik apgyvendinimo, bet ir maitinimo, ir transporto paslaugos, ir muziejai, ir gidai ir dar daugybė dalykų. Tam, kad keliautojai atvyktų ir liktų daugiau nei vienai nakvynei, ir dar ne kartą grįžtų, reikia itin aukštos kokybės paslaugų, taip pat informacijos ir bendravimo jų gimtąja kalba“, – pabrėžia doc. P. Lavrinecas.

Pasak doc. Pavelo Lavrineco, darbuotojų, mokančių rusų kalbą, stygių jaučia ne tik tarptautinės verslo ar turizmo organizacijos, bet ir Užsienio reikalų ministerija. E. Kurausko nuotr.

Darbuotojų, mokančių rusų kalbą, stygių jaučia ne tik tarptautinės verslo ar turizmo organizacijos, bet ir Užsienio reikalų ministerija. Pasak doc. P. Lavrineco, tai savo interviu minėjo tiek buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, tiek Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas.

Lenkų kalbos specialistus graibsto jau VU auditorijose

Pasak V. Ušinskienės, Užsienio reikalų ministerija Lietuvos ir Lenkijos santykius apibūdina kaip strateginę partnerystę. Be to, Lenkija istoriškai yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių. Šiuo metu Lenkija yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė, šešta pagal investicijas, todėl kvalifikuotų polonistų paklausa Lietuvoje yra gana didelė.

„Nieko keisto, kad kasmet į Polonistikos centrą kreipiasi įvairios tarptautinės įmonės (dažniausiai Lietuvos ir Lenkijos, bet ne tik), kurios ieško darbuotojų, gerai mokančių lenkų kalbą“, – sako V. Ušinskienė.

Lenkų kalbos mokėjimas Lietuvoje suteikia itin plačias karjeros galimybes tiek verslo, tiek turizmo sektoriuje, be to, nuolat trūksta kvalifikuotų vertėjų iš lenkų kalbos ar į lenkų kalbą. Dėstytoja atkreipia dėmesį, kad tarp absolventų yra ir politologų bei užsienio reikalų srities darbuotojų.

Pasak V. Ušinskienės, susidomėjimas polonistikos studijomis didėja: daugiau studentų pasirenka lenkų kalbos ir kultūros gretutinę programą kaip antrą specialybę, ir ne tik filologai, pavyzdžiui, rusistai, lituanistai, skandinavistai, bet ir istorikai, filosofai.

VU Polonistikos centras apskritai šiuo metu yra vienintelė švietimo ir mokslo įstaiga, siūlanti polonistiką studijuoti visiems norintiesiems, nepriklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio ir tautybės. Čia studijuoja tiek asmenys, baigę mokyklas lenkų dėstomąja kalba, tiek lietuvių ir rusų mokyklų absolventai, kuriems lenkų kalba nėra gimtoji. „Tai užtikrina studijų programos lankstumas, leidžiantis polonistiką studijuoti, kaip sakoma, nuo nulio“, – pabrėžia dėstytoja.

Kaip sėkmingai susiplanuoti karjerą dar studijuojant?

VU veikia gretutinių studijų sistema, o tai reiškia, kad jau nuo antro kurso studentai gali pasirinkti papildomą studijų kryptį, tapti platesnio profilio specialistais ir sistemingai susiplanuoti savo karjerą dar auditorijos suole.

Rinktis galima tiek iš Filologijos fakulteto krypčių (pavyzdžiui, tarp polonistikos studentų populiariausios – skandinavistika, anglistika ir rusistika), tiek iš kitų fakultetų pasiūlymų – labai populiarios yra psichologija ir pedagogika.

„Po pirmos – bakalauro – studijų pakopos tęsti išsilavinimą galima ne tik Filologijos, bet ir kitų fakultetų ar net universitetų magistrantūroje. Taigi nieko keisto, kad, be jau išvardytų, mūsų absolventai dažnai pasirenka vadybininko specialybę įvairiose veiklos srityse – nuo pramonės ir paslaugų (statybos, logistikos, IT, prekybos sektoriuose ir t. t.) iki kultūros (teatruose, meno galerijose ir pan.)“, – pasakoja V. Ušinskienė.

Tiek rusų, tiek lenkų filologijos studentai savo žinias gali gilinti ir kitais būdais. Kiekvienas studentas gali išvykti studijuoti pagal ERASMUS+ studijų mainų programą į daugelį Europos didžiųjų miestų. Ši patirtis leidžia dar labiau patobulinti savo užsienio kalbos įgūdžius, pažinti kultūrą gyvenant toje šalyje. Na, o darbinės patirties įgauti galima vasarą ar po studijų išvykus į ERASMUS+ praktiką Europos valstybėse.