Dirbtinio intelekto (DI) taikymo galimybės plečiasi – susiduriant su augančiais prieglobsčio prašymų skaičiais, DI gali būti pasitelkiamas priimant automatizuotus sprendimus. Tačiau tai turi būti daroma atsakingai, laikantis žmogaus teisių ir užtikrinant nešališkumą bei duomenų saugumą. Siekdamos tirti šias problemas ir ieškoti sprendimų, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkės kartu su užsienio partneriais įgyvendins projektą „NordAId: Trustworthy AI in Public Decision Making“, kuriam finansuoti skiriama 1,4 mln. eurų „NordForsk“ paskelbtame kvietime „Responsible Use of Artificial Intelligence“. Projektą, truksiantį 4 metus, įgyvendina konsorciumas, kurio koordinatorius yra Oslo universitetas, veiklose taip pat dalyvauja Kopenhagos, Upsalos universitetų ir VU mokslininkai.
VU Teisės fakulteto komandą sudaro asist. dr. Inga Martinkutė, kuri vadovaus VU tyrėjų grupei, prof. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, dr. Monika Žalnieriūtė, dokt. Goda Strikaitė-Latušinskaja ir asist. dr. Neringa Gaubienė. Šis projektas taip pat prisidės prie glaudesnio bendradarbiavimo su Danijos dirbtinio intelekto centru CAISA, Norvegijos centru TRUST AI ir Lietuvoje kuriamu DI fabriku LitAI, kurio koordinatorius yra VU.
Šiuo projektu siekiama sukurti tarpdisciplininį modelį, leidžiantį taikyti DI viešojo administravimo sprendimuose Šiaurės ir Baltijos šalyse. Projekte bus vertinamos DI galimybės ir ribos ypač sudėtingose ir jautriose srityse. Šiame tyrime dėmesys sutelktas į prieglobsčio sprendimų priėmimo procesą, kuriame tam tikri DI naudojimo atvejai pagal ES Dirbtinio intelekto aktą priskiriami didelės rizikos kategorijai (pvz., rizikos vertinimo, įrodymų patikimumo analizės ar tapatybės nustatymo sistemos).
Automatizuotas sprendimų priėmimas yra itin pažangus ir patogus, ypač krizinėse situacijose, kai staiga padaugėja standartinių (pvz., prieglobsčio prašytojų) prašymų. Tačiau, kaip pažymi VU komandos vadovė asist. dr. I. Martinkutė, įstatymai reikalauja tokius prašymus nagrinėti arba rinkti informaciją individualizuotai. „DI įrankiai neišvengiamai taps efektyvaus administravimo dalimi, tačiau jie turi svarbių apribojimų ir trūkumų, kuriuos šiuo projektu siekiame identifikuoti ir apibrėžti, t. y. kokiais atvejais ir kokiose situacijose, su kokiomis prezumpcijomis būtų pateisinami automatizuoti sprendimai, kokios su tuo susijusios rizikos ir kaip tokie sprendimai atitinka įstatymų bei tarptautinių konvencijų reikalavimus“, – projektu siekiamus įgyvendinti tikslus aiškina specialistė.
Vienas iš projekto pagrindų – išskirtinė beveik vieno milijono prieglobsčio sprendimų duomenų bazė, sukurta ankstesnio „NordForsk“ projekto metu. Ji suteikia galimybę taikyti pažangius duomenų mokslo metodus, kartu maksimaliai ribojant ir saugant asmens duomenų naudojimą. Remiantis šia infrastruktūra bus kuriami, testuojami ir taikomi DI modeliai, padedantys įvertinti sprendimų nuoseklumą, galimą šališkumą ir kitus patikimumo rodiklius.
VU Teisės fakulteto mokslininkai analizuos teisinius ir etinius DI naudojimo pagrindus, ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo aspektus, skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus. Projekte bus rengiamos tarpdisciplininės rekomendacijos institucijoms ir politikos formuotojams, siekiant užtikrinti, kad DI viešajame sektoriuje būtų diegiamas atsakingai ir orientuojantis į žmogaus teisių apsaugą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!