Lietuva negali pasigirti fantastiškais naudingų iškasenų klodais, todėl, kalbant apie šalies ateitį, neretai yra užsimenama, kad reikia rimtai siekti aukštųjų technologijų ir mokslo plėtros. Idealistinėse vizijose mūsų šalis virsta naujas idėjas generuojančių žmonių šalimi, o mokslininkai – ekonominio stabilumo garantu.

Visa tai skamba neblogai, tačiau kiek realiai mes artėjame prie tokių vizijų įgyvendinimo? Deja, mokslas nėra prestižiškiausia darbo sritis. Be to, vargu ar galima būtų teigti, kad geri mokslininkai atsiranda savaime – dažniausiai juos reikia ugdyti, o vėliau suteikti jiems nuolatinę galimybę tobulėti. Jaunųjų mokslininkų ugdymą – pirmą šio proceso stadiją – galėtų įgyvendinti Lietuvoje veikiančios studentų mokslinės draugijos (SMD), tačiau tokie lūkesčiai ne visada pasitvirtina. Ar SMD veikla yra efektyvi? Ši tema šiandien galėtų ir turėtų būti viena aktualiausių.

SMD veikla formali?

Mokslinės draugijos nėra naujas reiškinys. Jos aktyviai veikė dar sovietmečiu, tačiau kartu su Sovietų Sąjungos žlugimu iširo ir dauguma iš jų. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai aukštojo mokslo sistema išgyveno ne pačius geriausius laikus, atsirado nedaug entuziastų, kurie bandė palaikyti SMD veiklą. Negalima teigti ir to, kad šiandien SMD klesti. Ne taip seniai jų veiklos analizę atliko Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). Analizės rezultatai buvo pristatyti vasario pradžioje. Jie parodė, kad SMD padėtis tikrai nėra pavydėtina.

LSAS prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad reikia skatinti akademinę bendruomenę susirūpinti dėl šių mokslo populiarinimui svarbių organizacijų situacijos. „Paaiškėjo, jog studentų, dalyvaujančių mokslinių draugijų veikloje, yra kiek mažiau nei 0,5 proc. visų šalies studentų. Mokslinės draugijos yra įkurtos tik keliuose universitetuose – VU, KMU, MRU, VDU, LKKA, tačiau iš jų tik kelios yra aktyviai veikiančios”, – pažymėjo ji. Pasak I. Vareikytės, formaliai sukurtų SMD neveiksnumas yra didelė problema.

Mokslinės draugijos skirtos pirmiausia praplėsti studentų savirealizacijos galimybėms. LSAS atstovų manymu, jau veikiančios SMD yra puiki platforma studentams pritaikyti universitete įgytas žinias praktikoje. Draugijos leidžia jauniems žmonėms išbandyti save mokslinėje veikloje, atlikti įvairius mokslinius darbus, išmokti juos pristatyti. Be to, dalyvavimas mokslinių draugijų veikloje leidžia bendrauti su žinomiausiais Lietuvos ir pasaulio tyrėjais. LSAS atstovų teigimu, SMD atveria daugiau galimybių gabiems studentams domėtis savo sritimi, įgyvendinti vertingus projektus kartu su pasirinktos mokslo srities profesionalais. Žinoma, visa tai tik tuo atveju, jeigu draugija yra aktyvi.

SMD veiklos analizė parodė, kad draugijos susiduria su labai įvairiomis problemomis. Subtilus yra jų finansavimo klausimas. Šiandien SMD dėl lėšų savo veiklai faktiškai turi konkuruoti su visomis nevyriausybinio sektoriaus organizacijomis. LSAS atstovų manymu, SMD turėtų būti sudarytos galimybės gauti visavertį finansavimą. „Vienas iš galimų finansavimo šaltinių – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, kuriame atskira eilute būtų numatytos lėšos tiek mokslo populiarinimo projektams, tiek mokslinių draugijų veiklai, plėtrai remti”, – siūlo I. Vareikytė.

Jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Tomas Žalandauskas mato ir daugiau problemų. Pirmiausia jis išskiria mokslininkų užimtumą. Retas iš jų sutinka paremti SMD veiklą savo autoritetu. Be to, pasigendama pastangų įtraukti studentus į draugijų veiklą jau nuo pirmo kurso. Žinoma atvejų, kada SMD nutraukdavo savo darbą, nes neatsirasdavo naujų žmonių, kurie taptų pamaina draugijos senbuviams. T. Žalandauskas pabrėžia, kad užsienyje SMD veiklai skiriama labai daug dėmesio, ten į panašių draugijų darbą kaip tik siekiama įtraukti kuo daugiau studentų.

Vilniaus universitete – aštuonios SMD

VU yra net aštuonios studentų mokslinės draugijos. Tai Chemikų studentų mokslinė draugija (ChSMD), Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija (FF SMD), Medicinos fakulteto Studentų mokslinė draugija (MF SMD), Psichologijos studentų mokslinė draugija (PSMD), Studentų gamtininkų mokslinė draugija (SGMD), Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinė draugija (KF SMD), Teisės fakulteto Studentų mokslinė draugija (TF SMD) bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Studentų mokslinė draugija (TSPMI SMD). Visos šios draugijos yra gana skirtingos savo istorija, akademiniu svoriu ir galimybėmis. Pavyzdžiui, MF SMD, pasak jos atstovų, traukia Medicinos fakulteto studentų dėmesį ir kviečia dalyvauti savo veikloje jau apie 60 metų, o PSMD yra susikūrusi visai neseniai – 2007 m. kovo 6 d.

SMD veikla pirmiausia padeda studentui pritapti prie universiteto aplinkos. „Studentai mūsų draugijoje įgyja bendradarbiavimo, įvairaus pobūdžio renginių organizavimo įgūdžių, užmezga kontaktus su kitais gamtos mokslų atstovais, dalijasi tarpusavyje žiniomis apie naujausius mokslo laimėjimus, dalyvauja diskusijose, ruošiasi mokslininko karjerai ir kitaip turiningai leidžia laiką”, – teigia prieš penkerius metus atsikūrusios Studentų gamtininkų mokslinės draugijos atstovai. „Studentai, dalyvaudami mūsų draugijoje, gali susipažinti su konkrečia medicinos sritimi, išmoksta ne tik atlikti mokslo darbą, bet ir jį pristatyti, geba savo darbais ir atradimais sudominti tarptautinių konferencijų klausytojus ir aukštai reitinguojamų leidinių redakcines komisijas”, – taip prisistato Medicinos fakulteto SMD.

Skirtingai VU studentų mokslinės draugijos vertina ir savo uždavinius. ChSMD atstovų prisipažinimu, jų draugija yra „bendraminčių, suinteresuotų populiarinti mokslą, būrelis”. Medicinos fakulteto SMD, pavyzdžiui, jau turi ir tam tikrą tradicinę veiklos programą. „Kasmetinė draugijos veikla susideda iš kas mėnesį vykstančių skirtingų medicinos sričių būrelių susirinkimų, mokslo darbų rengimo ir tų darbų pristatymo pavasarį vykstančios konferencijos metu”, – pasakoja MF SMD atstovai.

Kai kuriuose fakultetuose dalyvavimas mokslinės draugijos veikloje gali suteikti studentui galimybę lengviau siekti kitų studijų pakopų aukštumų. Studentų gamtininkų mokslinė draugija tradiciškai organizuoja mokslo darbų konkursą.

Studentams, užėmusiems šiame konkurse prizines vietas, suteikiamos lengvatos stojant į magistrantūrą. Lengvatų gali tikėtis ir MF SMD nariai. „Kiekvieno studento mokslinės veiklos laimėjimai yra vertinami balais, kurie pridedami prie stojamojo balo į internatūrą ir rezidentūrą. Taigi SMD veikloje dalyvavę studentai turi didesnes galimybes įstoti į labiau patinkančią medicinos sritį”, – aiškina MF SMD atstovai.

VU studentų mokslinės draugijos turi ir skirtingas finansines galimybes. Pavyzdžiui, Psichologijos studentų mokslinė draugija tvirtina, kad jos veiklą „finansuoja studentų ir mokslininkų entuziazmas”. Kitos, ilgiau dirbančios draugijos jau kartais gali pasigirti ir turinčios rėmėjų. Pavyzdžiui, Studentų gamtininkų mokslinę draugiją finansiškai remia kai kurios biotechnologijos firmos ir leidyklos, o MF SMD gauna lėšų iš farmacinių kompanijų ir medicininių leidinių, tačiau ir rėmėjų pinigų kartais neužtenka visoms idėjoms įgyvendinti. „Didžioji lėšų dalis tenka kasmetinės konferencijos tezių knygučių maketavimui ir spausdinimui, kitiems minimaliems prizams. Tačiau negalime padovanoti geriausiems studentams paskatinamųjų stipendijų ar visiškai apmokėti kelionės išlaidų, jiems vykstant į tarptautines konferencijas”, – pasakoja MF SMD atstovai.

Apskritai į studentų mokslinių draugijų veiklą tuose fakultetuose, kur tokios draugijos yra, žiūrima palankiai. Tokią išvadą galima buvo padaryti iš pokalbių su kai kurių VU SMD atstovais. Dalis fakultetuose dirbančių mokslininkų ir dėstytojų mielai bendrauja su draugijų nariais, dalijasi savo patirtimi. Kai kurie iš jų sutinka tapti vienos ar kitos SMD kuratoriais. Pavyzdžiui, Psichologijos studentų mokslinės draugijos veiklą kuruoja doc. dr. Sigita Girdzijauskienė, o Medicinos fakultete savo mokslinį vadovą turi kiekvienas vietinės SMD būrelis.

SMD veikla – pačių studentų reikalas

Pasak Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektoriaus prof. habil. dr. Jūro Banio, požiūris į studentų mokslines draugijas VU yra labai palankus. Prorektoriaus teigimu, jos atlieka labai svarbią funkciją. „SMD privalo būti universitete. Jų reikia, nes universitetas tik tada yra universitetas, kai jame yra mokslas. Mokymas yra ir mokykloje, o mokslas – jau universiteto prerogatyva”, – teigia J. Banys. Prorektorius pabrėžia, kad per SMD turi būti ruošiami ateities kadrai universitetui.

Kartu J. Banys pripažįsta, kad VU neturi centralizuotos studentų mokslinių draugijų kūrimo strategijos. Pasak prorektoriaus, tokios strategijos atsiradimas iš esmės neturi prasmės. „Žinoma, rektorius arba aš galime pasirašyti įsakymą, kuris įpareigos kiekviename fakultete įsteigti po studentų mokslinę draugiją. Esu įsitikinęs, kad tas įsakymas bus tvarkingai įvykdytas, bet kiek šios draugijos bus veiksnios?” – mąsto J. Banys. Jo teigimu, SMD veikla pirmiausia turi būti pačių studentų reikalas. „Niekas prievarta žmogaus į laboratoriją nenuves. Mokslinės draugijos kūrimas turi būti pačių studentų noras ir jų iniciatyva”, – yra įsitikinęs mokslo reikalų prorektorius.

J. Banys mano, kad kiekviename fakultete turi būti atsižvelgta į studentų norus kurti SMD. Bendradarbiavimas su studentų moksline draugija, jos palaikymas turi būti kiekvieno fakulteto akademinės bendruomenės prioritetas. Dalyvavimas SMD veikloje, pasak prorektoriaus, yra būtinas etapas kiekvieno svajojančio apie mokslo aukštumas studento kelyje.