Pakalbinus Vilniaus universiteto magistrantūros studentus, paaiškėjo, kad siekti magistro laipsnio juos dažniausiai skatina noras pagilinti tam tikrų dalykų žinias, užimti geresnes bei aukštesnes pozicijas darbe ir dirbti su studijomis susijusioje srityje. Tarp rečiau minimų magistrantūros studijų pasirinkimą lėmusių priežasčių – noras pakeisti darbo sritį ar gavus diplomą uždirbti daugiau pinigų.

Ar tikrai aukštesnis nei bakalauro išsilavinimas lemia didesnes pajamas, individo galimybes pasirinkti geresnį darbą ir geriau prisitaikyti darbo rinkoje? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas Eugenijus Dunajevas, atlikęs studentų karjeros tyrimą, pabrėžia – aukštesnis išsilavinimas neabejotinai siejamas su didesnėmis asmens kompetencijomis ir žiniomis, o tai lemia didesnes pajamas ir aukštesnę poziciją darbo rinkoje.

Vyresni studentai geriau žino, ko nori

Žinoma, jei magistrantūros studijos pasirenkamos iš inercijos ar tik dėl diplomo, jos gali ir neatnešti daug naudos, bet pasirinkus motyvuotai ir tikslingai, tai gali būti viena geriausių investicijų gyvenime.

Pasak VU mokslininko, gal todėl universitetai bakalauro absolventų sprendimą tęsti studijas magistrantūroje dažnai suvokia kaip labai racionalų procesą, t. y. mano, kad žmogus pasveria visas naudas, kurias gaus, ir išlaidas, kurias patirs studijų metu, ir tada renkasi, kas jam geriausia, optimalu.

„Bet realybė yra kitokia – dažniausiai jie sprendimą tęsti studijas priima remdamiesi riboto racionalumo principu – ne iki galo žino, ko konkrečiai nori. Tačiau tarp stojančiųjų į antrosios pakopos studijas galima matyti tokią koreliaciją – kuo vyresnio amžiau asmuo stoja, tuo jis geriau žino, kam jam šios studijos reikalingos: ar kad gautų geresnę poziciją savo organizacijoje, ar jam reikia konkrečių įgūdžių, ar jis nori persikvalifikuoti. Tokių studentų motyvacija daug didesnė, su jais daug lengviau dirbti, jie studijuoja jau žinodami, kur žinias panaudos ir kokią naudą gaus“, – patirtimi dalijasi dėstytojas.

Aukštesnis išsilavinimas – didesnis uždarbis

Pasak doc. E. Dunajevo, apskritai visos investicijos į žmogiškąjį kapitalą (ar tai būtų švietimas, ar sveikata, ar socialiniai reikalai) visada teikia didžiulę pridėtinę vertę valstybei, o aukštesnis išsilavinimas daugiausia naudos atneša pačiam žmogui – jis visada iš to laimės, tiek pozicijos, tiek atlyginimo, tiek įsidarbinimo galimybių požiūriu.

„Kuo daugiau valstybė investuos į švietimą, tuo daugiau bus žmonių, galinčių kurti didesnę pridėtinę vertę. Teorijoje yra traktuojama, kad bakalauro studijos tarsi privalomos, nes tiek pats žmogus, tiek valstybė labai nukentėtų, jei žmonės šio išsilavinimo neturėtų. Jei bakalauro išsilavinimą turintys asmenys neša daugiau naudos valstybei, tai kuo aukštesnė išsilavinimo pakopa, tuo nauda tampa vis didesnė pačiam individui, nors valstybė iš to irgi laimi“, – sako socialinės politikos ekspertas.

Antrosios pakopos išsilavinimas – tai pridėtinė vertė asmeniui, kuri dažnai atsiskleidžia didesnio darbo užmokesčio forma.

Pasiektas aukštesnių kompetencijų ir išsilavinimo lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką asmens darbo užmokesčio augimui. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų Karjeros valdymo informacinės sistemos (KVIS) 2020 m. duomenimis, VU magistrantūros studijų programų absolventų vidutinės draudžiamosios mėnesinės pajamos praėjus 12 mėnesių nuo studijų baigimo yra 30 proc. didesnės negu bakalauro studijų programų absolventų darbo užmokestis.

Vidutinis bakalauro studijas baigusio absolvento mėnesinis atlyginimas siekia 1385 eurus, tuo tarpu magistrantūros studijų absolventų vidutinė mėnesio alga yra 1814 eurų.

Darbdavys stengsis išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotoją

Magistro diplomas ne tik užtikrina didesnes pajamas, bet ir leidžia jaustis pranašesniam, labiau užtikrintam darbo rinkoje, ypač siekiant dirbti norimą darbą arba užimti aukštesnės kvalifikacijos ir įvairesnių įgūdžių reikalaujančias pozicijas.

Dėstytojas tikina, kad yra didžiulis skirtumas tarp bakalauro ir magistrantūros pakopų studentų, kurie ateina dirbti į projektus: pirmiesiems visko daugiau reikia aiškinti ir mokyti, o antrieji daug geriau žino ir yra išbandę tam tikrus darbo metodus, dirba savarankiškiau.

„Magistro diplomas reiškia naujas, papildomas kompetencijas ir žinias, kurios leidžia tam tikras darbines veiklas atlikti lanksčiau, įvairiau ir labiau specializuotai. Magistrams reikalingas daug mažesnis apmokymas organizacijoje. Ką tai reiškia darbdaviui? Jis nenorės atsisveikinti su aukštos kvalifikacijos darbuotoju, jis norės išlaikyti tokį specialistą, nes jam jį apsimoka turėti“, – aiškina mokslininkas.

Doc. Eugenijus Dunajevas. Asmeninio archyvo nuotr.

Tai ypač išryškėjo organizacijose per COVID-19 pandemiją: susidūrusios su ekonominiais apribojimais, paklausos, gamybos sumažėjimu, jos visų pirma atsisakė tų darbuotojų, su kuriais buvo mažiausiai skausminga atsisveikinti – nekvalifikuotų darbuotojų. Ir be krizių natūrali darbuotojų kaita labiausiai priklauso nuo darbuotojų  kvalifikacijos – didžiausia ji yra tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų.

„Krizės tik dar labiau išryškina ir iliustruoja natūralią padėtį darbo rinkoje. Daugiausia siūlomų darbo vietų nereikalauja aukštos kvalifikacijos ir tokios darbo jėgos tiek  Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse yra daug. Bet didžiausias trūkumas jaučiamas aukštos kvalifikacijos darbuotojų. O kvalifikacija tiesiogiai priklauso nuo išsilavinimo lygio. Net jeigu magistrantūros studijų žmogus nebaigė, bet studijavo, jis padidino savo žmogiškąjį kapitalą“, – pabrėžia doc. E. Dunajevas.

Kai kurios pozicijos be magistro diplomo – nepasiekiamos

Prieš nusprendžiant, ar siekti magistro laipsnio, reikėtų gerai apsvarstyti savo karjeros tikslus: ar norimam darbui, pozicijai reikalingas magistro išsilavinimas? Daugelyje privataus sektoriaus sričių magistro laipsnis yra laikomas konkurenciniu privalumu, bet ne būtinybe, tačiau yra darbų, kuriuose išsilavinimas, viršijantis bakalauro laipsnį, yra privalomas.

„Darbdaviai rinkdamiesi darbuotojus dažniausiai atsižvelgia į darbo patirtį ir kompetencijas, tačiau kai kurie iš jų potencialius darbuotojus su magistro laipsniu vertina labiau, nes juose įžvelgia daugiau galimų kompetencijų. Reglamentuojamose profesijose, tokiose kaip teisininko, gydytojo, psichologo, mokslininko ir pan., magistras – būtinas“, – komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Pasak jos, magistro laipsnis dažnai būtinas ir siekiant karjeros, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje vadovų pareigos gana griežtai siejamos su magistro kvalifikacija – darbuotojų priėmimo reguliavimo tvarkose nurodoma, kad toms pozicijoms užimti būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro kvalifikacinis laipsnis.

VU socialinės politikos ekspertas įsitikinęs, kad aukštos kvalifikacijos žmonių visada reikia, o ateityje reikės dar labiau negu dabar.

Remiantis Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, ateityje Lietuvoje 21 proc. dabartinių darbo vietų gali nebelikti dėl funkcijų automatizavimo, dar beveik 42 proc. darbo vietų procesai gali reikšmingai pasikeisti. Tai reiškia, kad naujai atsiradusioms darbo vietoms bus reikalingi greičiau prie pokyčių prisitaikantys, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.

„Tokių darbuotojų nereikėtų tik tuomet, jei pavyktų sukurti dirbtinį intelektą, kuris prilygtų žmogui – asmenybei ir jo kūrybiškumui, kuris galėtų palaikyti visavertį dialogą ar užtikrinti žmogišką sąveiką, sukurti psichologinį ryšį su žmogumi. Abejoju, ar taip bus“, – sako VU mokslininkas.