Šiandien kalba jungia kultūras, griauna barjerus ir atveria naujas galimybes. Rugsėjo 26-ają, minint Europos kalbų dieną, kviečiame skirti dėmesį kalbai ir pabrėžti jos vaidmenį skatinant integraciją, asmeninį augimą ir tarpkultūrinį bendradarbiavimą.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) studento Seano Christopherio Fitzpatricko studijų patirtis Lietuvoje atspindi platesnius Europos pokyčius: imigracija, universitetų tarptautiškėjimas ir kalbų mokymasis formuoja naujas nacionalines tapatybes. Airių kilmės studentas, sužavėtas Lietuvos lyderyste, reaguojant į tarptautines krizes, atvyko į Vilnių studijuoti globalių iššūkių politikos studijų programos. Čia prasidėjo ne tik jo asmeninio tobulėjimo, bet ir vienos seniausių Europoje kalbų mokymosi kelionė.

Naujas Lietuvos vaidmuo: nuo emigracijos iki imigracijos

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuva išgyveno nemažą emigraciją, ypač padidėjusią po 2004-ųjų, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Tačiau pastaraisiais metais įvyko reikšmingų pokyčių. 2023 metų duomenimis, beveik 10 proc. Lietuvos universitetų studentų sudarė užsienio piliečiai. Studentai, atvykę iš įvairių pasaulio šalių, praturtino Lietuvos universitetus ir pavertė juos patraukliais ir gyvybingais mokslo ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo centrais.

Kaip ir daugelis kitų, Seanas nusprendė, kad Lietuva – puiki vieta įgyti aukštajam išsilavinimui. Tada jis dar nežinojo, kad lietuvių kalbos mokymasis taps nelengvu iššūkiu. Tačiau mokydamasis Seanas pastebėjo, kad pamažu tai atveria duris į gilesnį kultūros suvokimą. Tai, kas iš pradžių kėlė nerimą – kokį linksnį naudoti užsisakant kavos – netrukus tapo galimybe užmegzti ryšius su vietiniais.

Kalba – integracijos garantas

Darbdaviai vertina daugiakalbystę. Priimančios šalies kalbą mokantys tarptautiniai studentai geba sėkmingiau integruotis, įsidarbinti ir prisidėti prie vietinės bendruomenės gyvenimo.

Atvykęs Seanas pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir pastebėjo, kad ji jam keistai pažįstama. Vėliau jis suprato, kad turi vaikystės draugų, kurie su tėvais kalbėjo lietuviškai. Tam tikra prasme jis visą gyvenimą girdėjo šią kalbą, pats to nesuvokdamas.

„Mokytis lietuvių kalbos buvo tikras iššūkis. Bandymas įsiminti įvairias žodžių galūnes iš pradžių atrodė neįveikiama užduotis. Taip pat reikėjo priprasti prie veiksmažodžių priešdėlių, ypač kai reikėjo atskirti, ar skirtinguose kontekstuose pabrėžiamas procesas, ar rezultatas“, – atskleidžia pašnekovas.

Tobulėjant žinioms, jis pradėjo pastebėti turtingus lietuvių kalbos kultūros sluoksnius. Seaną prajuokino ir sužavėjo dažnai vartojami deminutyvai, kasdienėje kalboje išreiškiantys šilumą ir meilę: „Tai paneigė stereotipą, kad šiaurės europiečiai yra šalti ar santūrūs. Būtent kalba atskleidė, kad lietuviai – labai šeimyniška, rūpestinga ir į bendruomenę orientuota visuomenė.“

Kalbos mokėjimo džiaugsmas

„Kalbų mokymasis gali būti linksmas, o nepatogios situacijos yra būtinos! Jeigu vos tik prasižiojęs svetima kalba pasijuntate tikras kvailys, išmokite iš to pasijuokti. Humoras atpalaiduoja. Tuomet lengviau rutulioti pašnekesį“, – dalijasi studentas.

Seanui mokantis lietuvių kalbos, netrūko ir kuriozinių situacijų: „Kartą užuot pasakęs draugo mamai, kad mano tėvas „nemoka plaukti“, ištariau, kad jis „nemoka praustis“. Užuot sukėlusios gėdą, tokio klaidos dažnai tapdavo juoku, kuriančiu tarpusavio ryšį. Manau, tokios situacijos primena, kad kalbų mokymasis – tai ne tik įgūdžių įgijimas, bet ir galimybė pajausti pažeidžiamumą bei žmogiškumą.“

Vieną iš ryškiausių kultūrinių įžvalgų Seanui atsiskleidė pasinėrus į Lietuvos nacionaliniu sportu vadinamą krepšinį.  Prieš pradėdamas mokytis kalbos, jis nežinojo, kad „Trys milijonai“ – tai ne tik skaičius, bet ir daina, atspindinti milžinišką aistrą šiai sporto šakai ir visuotinį pasididžiavimą bei vienybę, kurią krepšinis suteikia Lietuvos žmonėms.

„Lietuvių kalbos mokymasis padėjo man integruotis į bendruomenę. Supratimas, ką kalba žmonės gatvėje, leidžia jaustis kažko dalimi. Kai kalbu lietuviškai, žmonėms tai daro gerą įspūdį ir skatina juos noriau su manimi bendrauti. Be to, nemokėdamas lietuvių kalbos, negalėčiau čia žaisti futbolo – komandoje reikia kalbėti viena kalba“, – tvirtina studentas.

Kalba ir integracija – mūsų bendra pareiga 

Seano istorija pabrėžia kalbų mokymosi svarbą globaliame pasaulyje. Multikultūrinėse visuomenėse kalbų mokymasis užtikrina supratimą ir integraciją. Tokiems tarptautiniams studentams kaip Seanui kalbos išmokimas tapo ne tik asmeniniu pasiekimu, bet ir būdu įveikti barjerus ir užmegzti ryšius tarp skirtingų kultūrų.

„Tikiuosi, kad lietuvių kalbos mokymasis turės įtakos mano būsimai karjerai! Tai sudėtinga, bet smagu. Tikiuosi, kad darbdaviai tai įvertins kaip atvirumo ir noro mokytis požymį“, – sako Seanas.