Viena iš pagrindinių studijų kokybės vertinimo priemonių yra grįžtamojo ryšio iš universiteto bendruomenės ir kitų suinteresuotųjų gavimas aiškinantis įvairius universiteto veiklos aspektus. Todėl VU Kokybės vadybos centras (KVC), siekdamas sužinoti VU akademinių darbuotojų nuomonę apie studijų kokybę lemiančius veiksnius, 2010 m. balandžio mėn. atliko dėstytojų apklausą.

Apklausos klausimyną parengė rektoriaus įsakymu suburta darbo grupė. Tyrime dalyvavo 712 universiteto dėstytojų, t. y. 38 proc. viso akademinio personalo.

Šiame straipsnyje pristatyta tik dalis tyrimo rezultatų. Išsami ataskaita paskelbta VU intranete.

Studentų pasirengimas studijuoti

Tinkamas studentų pasirengimas studijoms, savarankiškumas ir motyvacija mokytis lemia studijų proceso ir jo rezultato kokybę ir bendrą studentų pasitenkinimą studijomis.

Apklausos metu dėstytojai, 2009–2010 mokslo metais dėstę pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų pakopų studentams, įvertino šių studentų bendrojo (išsi)lavinimo pagrindus, gebėjimus savarankiškai studijuoti, komunikacinius ir informacinius, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimus. Geriausiai jie įvertino pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų pakopų studentų komunikacinius ir informacinius gebėjimus (teigiamai vertino 61,2 proc. dėstytojų). Studentų kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimai buvo įvertinti mažiau palankiai (teigiamai vertino atitinkamai 23,6 proc. ir 18,8 proc. dėstytojų, o neigiamai vertino atitinkamai 26,8 proc. ir 24 proc. dėstytojų).

Pirmo kurso magistrantų žinias dėstytojai įvertino geriausiai (teigiamai vertino 71 proc.). Jų savarankiško studijavimo įgūdžius ir kritinio mąstymo gebėjimus teigiamai vertino tik apie 50 proc. dėstytojų. Mažiausiai dėstytojų teigiamų įvertinimų sulaukė magistrantų gebėjimai pateikti idėjas ir sprendimus (46,3 proc.), jie sulaukė ir daugiausia neigiamų – 15,6 proc.

Įdomu, kad 2009–2010 mokslo metų pavasario semestre atliktos VU studentų apklausos rezultatai parodė, kad dėstytojai nepakankamai skatina studentų savarankiškumą ir kritinį mąstymą. Tik 38,2 proc. pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų pakopų studentų ir 56,9 proc. pirmo kurso magistrantų tvirtino, kad semestro metu dėstytojai juos skatino reikšti savo nuomonę; o savarankiškai tirti ir analizuoti įvairias problemas buvo skatinami 46,3 proc. pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų pakopų studentų ir 64,9 proc. pirmo kurso magistrantų.

Dėstytojų akademinės veiklos elementų svarba studijų kokybei

Apklausos metu buvo vertinama dėstytojų akademinės veiklos svarba studijų kokybei ir nustatytas veiklos elementų atlikimo per dėstytojo kadenciją dažnumas. Dėstytojai mano, kad svarbiausi jų akademinės veiklos elementai, turintys įtakos studijų kokybei, yra šie: vadovėlių ir metodinių priemonių rengimas (balų vidurkis – 4,37 balo iš 5 balų; veiklos atlikimo dažnumo vidurkis per dėstytojų kadenciją – 0,97 karto), stažuotės ir mokslinis darbas kitose mokslo institucijose užsienio šalyse (balų vidurkis – 4,31 balo iš 5 balų; dažnumo vidurkis – 0,75 karto) ir mokslinių monografijų, studijų, fundamentinių ir originaliųjų teorinių mokslinių darbų rengimas (balų vidurkis – 4,13 balo iš 5 balų; dažnumo vidurkis – 0,33 karto). Studijų kokybei, anot dėstytojų, svarbiausi anksčiau minėti veiklos elementai atliekami žymiai rečiau nei tokie: studentų baigiamųjų darbų recenzavimas (dažnumo vidurkis – 7,22 karto) ir vadovavimas bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams (dažnumo vidurkis – 6,22 karto).

Svarbiausi pedagoginio proceso veiksniai, lemiantys studijų kokybę, anot dėstytojų, yra: objektyvumas vertinant studentų žinias, studentams pateikiamos mokymosi medžiagos kokybė, nuoseklus, suprantamas mokymosi medžiagos studentams pateikimas ir dėstytojų mokslinė kompetencija dėstomų dalykų srityje. Kaip mažiau svarbius pedagoginio proceso veiksnius dėstytojai įvardijo informacinių technologijų taikymą studijų procese, studentų konsultavimą dėl dėstomo dalyko ar rašto darbo ne paskaitų metu ir atsižvelgimą į studento nuomonę apie dėstomą dalyką.

Metodinių, materialiųjų, finansinių ir žmogiškųjų išteklių vadybos svarba studijų kokybei

Kaip rodo Europos universitetų praktika ir moksliniai tyrimai, tinkamos darbo sąlygos, motyvuojanti aplinka, kolegialus valdymas ir akademinės laisvės užtikrinimas labiausiai motyvuoja akademinius darbuotojus.

VU dėstytojai įvertino metodinių, materialiųjų, finansinių ir žmogiškųjų išteklių vadybos svarbą studijų kokybei ir įvardijo jų netenkinančius šios grupės veiksnius (žr. 1 ir 2 pav.).

Tyrimo rezultatai rodo, kad visų analizuotų metodinių, materialiųjų, finansinių ir žmogiškųjų išteklių vadybos elementų svarba vertinama aukštesniais balais nei esama situacija Vilniaus universitete.

Dėstytojų labiausiai netenkino darbo užmokesčio adekvatumas, akademinio personalo vertinimo ir motyvavimo sistemos efektyvumas, pedagoginio ir mokslinio darbo santykis ir kvalifikacijos kėlimo galimybės.

Esamos ir palankiausios studijų kokybei darbo krūvio proporcijos

Dėstytojai nurodė esamas ir studijų kokybei užtikrinti palankiausias darbo krūvio proporcijas šioms veikloms: tvarkaraštyje nurodytam auditoriniam darbui, kitam auditoriniam darbui, metodiniam darbui, moksliniam darbui ir organizaciniam darbui (žr. 3 pav.).

Palyginus esamas ir, dėstytojų nuomone, studijų kokybei palankiausias darbo krūvio proporcijas, matyti, kad visoms veikloms norima skirti daugiau laiko mažinant laiką, skiriamą auditoriniam darbui.

Pasitenkinimas darbu universitete

Apklausa parodė, kad 79,8 proc. dėstytojų yra patenkinti darbu universitete. Labiausiai patenkinti Matematikos ir informatikos, Kauno humanitarinio fakulteto dėstytojai. Labiau nepatenkinti nei patenkinti – Orientalistikos centro, Medicinos, Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų dėstytojai.

Didžiausią nepasitenkinimą dėstytojams kėlė darbo užmokestis (taip tvirtino 61,8 proc. respondentų), o labiausiai tenkino bendravimas su kolegomis fakultete (76,3 proc.), bendra atmosfera fakultete (73,2 proc.) ir bendravimas su vadovais (68,0 proc.).

Kiti labiausiai dėstytojų netenkinantys veiksniai – darbo užmokesčio adekvatumas, akademinio personalo vertinimo ir motyvavimo sistemos efektyvumas, pedagoginio ir mokslinio darbo santykis, kvalifikacijos kėlimo galimybės, informacijos apie įvairiuose akademiniuose padaliniuose atliktus darbus stoka, administracinės veiklos skaidrumo trūkumas, funkcijų dubliavimas.

Rezultatų analizė pagal respondentų demografinius duomenis parodė, kad VU lektoriai ir asistentai buvo dažniau nepatenkinti darbu universitete nei docentai ir profesoriai; biomedicinos, humanitarinių ir socialinių mokslų dėstytojai buvo labiau nepatenkinti nei fizinių ir technologinių mokslų atstovai; jaunesni ir mažesnį darbo stažą turintys dėstytojai nepasitenkinimą darbu reiškė dažniau nei vyresni ir didesnį darbo stažą turintys respondentai.

Tobulinami studijų kokybę lemiantys veiksniai

2010 m. gegužės 7 d. VU KVC organizuotoje konferencijoje „Studijų kokybės gerinimo perspektyvos Vilniaus universitete“ buvo aptarti VU akademinio personalo apklausos rezultatai. Konferencijos dalyviai pabrėžė pedagoginio ir profesinio įdirbio pripažinimo svarbą, siūlė tobulinti dėstytojų atestacijos sistemą, ragino sukurti dėstytojų pedagoginės kvalifikacijos kėlimo sistemą, apskaičiuoti ir įvertinti neauditorinį dėstytojo darbą su studentais.

2011 m. pavasarį pradedamas įgyvendinti ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „VU studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir diegimas“. Projekto metu bus kuriama ir diegiama informacinėmis technologijomis grindžiama studijų kokybės vadybos sistema, kuria bus siekiama užtikrinti sistemingą ir nuolatinį universiteto studijų ir jų kokybei įtaką darančių veiklų kokybės tobulinimą, paskirstyti atsakomybę už studijų kokybės užtikrinimą ir tobulinimą sutelkiant bendruomenės pastangas. Viena iš projekto veiklų – VU dėstytojų kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos plėtotės rezultatų stebėsenos ir vertinimo sistemos bei kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos plėtotės rezultatų įsivertinimo metodikos sukūrimas.