Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria organizacijos, kurioms po COVID-19 pandemijos išaugus dirbančiųjų nuotoliu skaičiui svarbu tiek užtikrinti lankstumą, tiek palaikyti komandinę dvasią? Kaip moksliniai tyrimai gali padėti pagerinti nuotolinio darbo sąlygas ateityje? Į visus šiuos ir kitus klausimus tinklalaidėje „Arqus Knowledege Pills“ atsako Vilniaus universiteto profesorė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.
Augant nuotolinio darbo poreikiui, įvairios organizacijos susiduria su nelengvais uždaviniais: pavyzdžiui, kaip užtikrinti produktyvumą, suderinti lanksčias darbo sąlygas su struktūros laikymusi ir palaikyti darbuotojų psichinę sveikatą. Diskusijoje nagrinėjamos praktinės strategijos, padedančios įveikti šias kliūtis, ir pabrėžiama moksliniais tyrimais grįstų metodų svarba siekiant pagerinti nuotolinio darbo įgyvendinimą.
33-iajame „Arqus Knowledge Pills“ tinklalaidės epizode „Kaip nuotolinio darbo galimybės keis mūsų darbą ateityje?“ („How will teleworking shape our work in the future?“) Prof. J. Lazauskaitė-Zabielskė dalijasi savo nuotolinio darbo patirtimi ir atskleidžia, kaip moksliniai tyrimai gali padėti kurti tvaresnius ir lankstesnius darbo modelius.
Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė ir Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė. Mokslininkės tyrimų sritis – lanksčių darbo sąlygų poveikis darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams. Ypatingą dėmesį ji skiria įsitraukimo į darbą, perdegimo ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros temoms.
Periodiškai skelbiamus tinklalaidės „Arqus Knowledge Pills“ epizodus galite prenumeruoti „Spotify“ ir kitose platformose:
Komentarų nėra. Būk pirmas!