Mokslininkai spėlioja, ar gebėjimas naudotis dirbtinio intelekto (DI) įrankiais, siekiant didinti darbo našumą, ilgainiui taps privaloma kompetencija. Vis dėlto IT specialistai tuo jau neabejoja. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto socialinis partneris Tomas Rasymas, bendrovės „Hostinger“ dirbtinio intelekto vadovas, įsitikinęs, kad vienas darbuotojas, naudojantis DI sprendimus, gali atlikti tiek pat darbų, kiek keli jais nesinaudojantys darbuotojai. Nors DI pritaikomas ne visose srityse, daugeliui jis atveria vienintelį būdą tapti paklausiam šiandienėje darbo rinkoje ir tokiam išlikti.
Daugiau nei 15 metų patirties generatyvinio DI, duomenų mokslų ir naujųjų technologijų sektoriuje T. Rasymui leidžia visapusiškai suprasti šią sritį. Savo įžvalgomis sausio 29 d. jis dalinsis su moksleiviais Aukštųjų mokyklų mugėje Kauno „Žalgirio“ arenoje, kur pristatys naują VU Kauno fakulteto studijų programą „Kalba ir dirbtinio intelekto valdymas“. Renginio dalyviai galės atlikti interaktyvų testą ir atpažinti klastotes.
„Dirbtinis intelektas sukuria tikrai daug galimybių. Žinoma, ne mažiau kyla ir iššūkių, tad ieškant sprendimų nuolat reikalingos profesionalų diskusijos“, – sako ekspertas ir kviečia įsivaizduoti personalizuotas paslaugas, greitesnę diagnostiką, sprendimų kūrimą ir galimas grėsmes.
T. Rasymas atkreipia dėmesį, kad DI diegimas – ne tik efektyvumo siekis, bet ir būtiniausių paslaugų prieigos didinimas. Pavyzdžiui, medicinos, švietimo srityse tai kartu ir išteklių poreikio mažinimas, skatinantis ekonomikos augimą ir tvarų vystymąsi.
Darbas su generatyviniu DI paprastai pradedamas nuo užklausos, kuri gali būti teikiama teksto, paveikslėlio, vaizdo įrašo, muzikos natų ar bet kokios kitos įvesties, kurią DI sistema gali apdoroti, pavidalu. Įvairūs DI algoritmai, reaguodami į užklausą, sukuria naują turinį. Turinį gali sudaryti esė, problemų sprendimai ar net tikroviškos klastotės, sukurtos iš asmens nuotraukų ar garso įrašų.
„Kitaip tariant, generatyvinis DI – tai DI technologija, kuri leidžia kurti įvairių tipų turinį: tekstą, vaizdo ir garso įrašus. Vis dėlto ne kiekvienas gerai išmano patį veikimo principą ir efektyvius jo panaudojimo būdus, tad profesionalus pasirengimas ne tik padėtų išvengti galimų grėsmių, bet ir leistų sukurti atitinkamą naudojimo kultūrą“, – aiškina T. Rasymas.
Specialistas siūlo daugiau dėmesio skirti darbo su DI patikimumui ir kokybės kontrolei. Pastebima, kad staigus susižavėjimas nauja technologija ir jos teikiamomis galimybėmis kol kas nuošalėje paliko tokius svarbius aspektus kaip etika ir šališkumas, privatumas ir duomenų saugumas. Neabejotina, kad skiriant deramą dėmesį teisingam ir teisėtam duomenų naudojimui ir saugojimui įmanoma sumažinti rizikas kibernetiniam saugumui.
T. Rasymas kviečia daugiau gilintis į energetinį DI efektyvumą, galimybę stiprinti kontekstinę atmintį, įsivertinti kūrybiškumo ribas.
DI ekspertas įsitikinęs, kad būtent verslo, mokslo ir valstybės organizacijų bendradarbiavimas yra raktas į tokių visuomenei aktualių ir net jautrių DI naudojimo klausimų sprendimą kaip teisinis reguliavimas ir atsakomybė, žmogaus darbo pakeitimo etika, patikimumas ir kokybės kontrolė.
Naujosios VU Kauno fakulteto studijų programos „Kalba ir dirbtinio intelekto valdymas (anglų k.)“ socialinis partneris T. Rasymas įsitikinęs, kad šios studijos užpildys nišą rinkoje. Anglų kalbos studijos, lavinančios gebėjimus kurti, redaguoti įvairaus žanro bei pobūdžio rašytinius, sakytinius ir multimodalius tekstus, kritiškai įvertinant kultūrinį, socialinį, stilistinį ir kitus kontekstus, padės ugdyti ekspertus, kurių dėka DI taps išmanesnis, etiškesnis ir įtraukesnis. Vilčių ateičiai teikia ir tai, kad parengti specialistai turės įgūdžių ir gebėjimų, būtinų ryšiui ir sąveikai tarp žmogaus ir DI užtikrinti, atpažins DI generuotą melagingą ar neetišką turinį, gebės identifikuoti socialinės inžinerijos psichologinio manipuliavimo atvejus.
Komentarų nėra. Būk pirmas!