-
Irena Degutienė Kalbos premiją įteikia Gintautui Grigui. O. Posaškovos nuotr.
Vakar Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje surengtame kalbos vakare „Vivat Republica!“ įteikta Kalbos premija. Šiemet ji skirta Gintautui Grigui, VU Matematikos ir informatikos instituto afiliuotajam vyresniajam mokslo darbuotojui, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos nariui, informatikui, fizinių mokslų daktarui.
Jis šia premija įvertintas už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą.
Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje cituojama Irena Degutienė teigia, kad „ponas Grigas yra pavyzdys įvairių profesijų specialistams kaip kalbos kūrėjas: juk kiekvienas išsilavinęs žmogus, juntantis reikšmes ir gebantis simboliams suteikti naujų prasmių, gali kurti specialybės kalbą. Tik tuomet jis yra profesionalas, nes geba adaptuoti informaciją savo aplinkoje ir ją valdyti.“
Vakaro vedėjas ir scenarijaus autorius – VU Komunikacijos fakulteto dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys. Seimo institucijos priešistorę susirinkusiesiems pristatė VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.
Kalbos premija teikiama kasmet nuo 2004 m. labiausiai nusipelniusiems lietuvių kalbos ir informacinės kultūros puoselėtojams, įamžinant spaudos laisvės gynėjos, visuomenės veikėjos, redaktorės, Steigiamojo Seimo narės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą.
Kalbos premiją yra gavę VU profesoriai Vladas Žukas (2004 m.), Regina Koženiauskienė (2006 m.) ir ilgametis VU darbuotojas Albinas Kentra (2008 m.).
Komentarų: 2
2013-12-06 14:56
SauliusGintautas Grigas „Mes, kompiuteris ir lietuvių kalba“
(Kalba, pasakyta renginyje „Vivat Republica“ įteikiant jos autoriui 2013 metų Kalbos premiją 2013 m. gruodžio 5 d.)
Daugeliui mūsų kompiuteris tapo kasdienės veiklos įrankiu. Paslaugas, kurias anksčiau teikdavo žmogus, dabar dažnai gauname iš kompiuterio. Pardavėjus, laiškininkus, bibliotekininkus keičia kompiuteriai. Kompiuterio padedami patys renkame ir tvarkome tekstus.
Kai paslaugą teikia žmogus, tai laikome savaime suprantamu dalyku, kad su juo galėtume susikalbėti lietuviškai. Kai žmogų pakeičia kompiuteris, natūralu, kad į kompiuterį galėtume kreiptis ir iš jo gauti atsakymus valstybine kalba. Nesvarbu, ar tai būtų užrašas kompiuterio ekrane, ar garsu ištartas žodis.
Labai svarbu, kad lietuvių kalba, kuri yra lygiateisė Europos Sąjungos kalba, būtų vartojama visoje skaitmeninėje erdvėje, kad vaikai, pirmą kartą prisėdę prie kompiuterių, sužinotų, kad jų gimtoji kalba yra šiuolaikiška įprasta bendravimo su kompiuteriu kalba. O ne buitinė kalba, kuriai nelemta pakilti iki mokslo ar išmaniųjų technologijų kalbos.
Deja, pažvelgę į lietuvio kompiuterio ekraną dažniausiai matome angliškus užrašus. Kodėl taip yra?
Dalį kompiuterio programų gauname išverstas į lietuvių kalbą iš jų gamintojų. Gamintojas suinteresuotas pelnu. Papildomų pajamų gauna iš padidėjusio parduotų programų skaičiaus lyginant su tuo, kokios būtų buvę, jeigu programa nebūtų išversta. Jeigu tos pajamos viršija vertimo išlaidas, tai versti apsimoka. Todėl gamintojai daugiausia programų verčia į didžiųjų valstybių kalbas. Daugiau gyventojų, daugiau pirkėjų, didesnis pelnas.
Tačiau vertimų kiekis nevienodas ir į kalbas, turinčias vienodą kalbančiųjų skaičių. Europoje skiriasi apie du – tris kartus. Pavyzdžiui, estų tris kartus mažiau negu lietuvių, bet vertimų kiekis į abi kalbas maždaug vienodas. Slovakų ir suomių maždaug vienodai, bet į suomių kalbą išversta pustrečio karto daugiau programų negu į slovakų. Kodėl?
Daug ką lemia kompiuterio naudotojo pasipriešinimas svetimai kalbai ir kultūrai. Pasipriešinimas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus – tai valstybinis reguliavimas, skatinantis naudoti išverstas ir visapusiškai adaptuotas šalies kultūrai programas. Tai bendru atveju vadinama lokalizavimu, o lietuvių kalbos atveju – lietuvinimu.
Esant reguliavimui gamintojas žino, kad lokalizuotos produkcijos paklausa bus didelė ir stabili.
Pasyvus pasipriešinimas eina iš apačios, kai žmonės teikia pirmenybę jų gimtąja kalba kalbančioms programoms. Žmogus gali išvis atsisakyti angliškų programų, arba, jei yra galimybė, rinktis lietuvišką.
Buvo surengta keletas apklausų apie lietuviškų programų naudojimą. Jos rodo, kad netgi pačios reikalingiausios programos, kurios jau sulietuvintos, įdiegtos tik maždaug į trečdalį kompiuterių.
Tai, kad tik trečdalis Lietuvos gyventojų su kompiuteriu bendrauja lietuviškai, reiškia, kad programų gamintojai Lietuvą mato kaip turinčią vieną milijoną gyventojų, o ne tris. Trečdalis – tai jau mažuma, gresianti lietuvių kalbos išnykimu kompiuterių pasaulyje.
Reikia pasiekti, kad būtų daugiau perkama lietuviškų programų, o ne angliškų, kad jų gamintojai matytų ne vieną milijoną lietuvių, o bent du. Lietuvoje turėtų būti platinami kompiuteriai, išmanieji telefonai ir kiti skaitmeniniai įrenginiai, kuriuose lietuviški rašmenys nebūtų diskriminuojami. Tam reikia parengti ir įgyvendinti teisines priemones, reguliuojančias lietuvių kalbos vartojimą kompiuteriuose ir kituose skaitmeniniuose įrenginiuose.
Eidami šiuo keliu gautume daugiau sulietuvintų programų, bet ne visas reikalingas. Tik tas, kurias gamintojui lietuvinti apsimoka. Daugelį programų tenka ir teks lietuvinti mums patiems. Tai nieko nuostabaus. Palyginkime su knygų vertimu. Jas verčiame patys.
Lietuvinimo darbai yra tęstiniai, nes nuolat išleidžiamos naujos programos, naujos esamų programų laidos.
Norėdami neatsilikti nuo gyvenimo, turime programas nuolat ir operatyviai lietuvinti. Deja, kol kas šie darbai daromi epizodiškai. Dar nesuvoktas jų mastas ir tęstinumas. Vilčių teikia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtos Lietuvių kalbos informacinėse technologijose gairės iki 2020 metų. Svarbu, kad jos būtų sistemingai įgyvendinamos.
Tik energingai ir operatyviai spręsdami lietuvybės problemas kompiuteriuose galime pasiekti gyvybingai svarbų tikslą – išsaugoti lietuvių kalbą labai svarbioje srityje – informacinėse technologijose. Kompiuterio lietuvinimas – tai investicija į kalbos ir tautos išlikimą.
2014-05-30 18:48
Alejo Videlahola como le va el que escribe ALEJO JESUS VIDELA es es´poso de JUANA ANA BURNEIKA GRIGAS no se si se acueda de nosotros somos de la prov.de mendoza rep.Argentina por lo que escribimos es para desearle a Ud y familia tengan un buen dia,y saber algo de Ud,me imagino que es Ud.el que vino para los juegos de computacion realizado en l993 o l994 si mal no me acuerdo,y que vive en medeiros 35-17vilnius