Kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina? Kuo ji skiriasi nuo pirmųjų vakcinų ir ką moksliniai tyrimai sako apie visų jų poveikį? Apie tai Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kalba VU Medicinos fakulteto profesorė, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, infekcinių ligų gydytoja Ligita Jančorienė.
2019 m. pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, o pirmą kartą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 tarptautinio masto ekstremalia sveikatos situacija 2020 m. sausio 30 d. 2022-aisiais skaičiuojame jau beveik trejus pandemijos metus. Vis dėlto, pasak prof. L. Jančorienės, šiandien jau būtų sunku COVID-19 virusą vadinti pandemija. Istoriškai, anot jos, kitos pandemijos trukdavo 2–3 metus, vėliau virusai kisdavo ir virsdavo tuo, ką dabar vadiname „sezoniniu virusu“. Taip dabar cirkuliuojančius virusus vadiname dėl to, kad visuomenė įgyja imunitetą tiek persirgusi, tiek po vakcinacijos.
„Mes kaip tik dabar esame tame pereinamajame etape, kai pandemija pereina į sezoninio viruso cirkuliavimą“, – teigia gydytoja.
Vis dėlto šių metų spalio pabaigoje PSO pranešė, kad dar yra per anksti panaikinti aukščiausio lygio perspėjimus dėl COVID-19 krizės, nes pandemija išlieka tarptautinio masto ekstremalia sveikatos situacija, nepaisant pastarųjų metų ligos valdymo pažangos. Prof. L. Jančorienė manymu, taip daroma dėl to, kad vis dar aktyviai stebimas viruso elgesys, jo pokyčiai, įtaka žmonių sergamumui. Be to, stebėjimas vyksta ne tik žmonių, bet ir gyvūnų pasaulyje, stebima, kaip virusas „šokinėja“ tarp gyvūno ir žmogaus.
„Jau dabar girdime apie keletą naujų viruso atmainų, bet jos kol kas jokios grėsmės nesukuria, kadangi, spalio pradžios duomenimis, maždaug 98 proc. buvo omikron atmaina. Tačiau Singapūre nauja atmaina sukėlė padidėjusį sergamumą kvėpavimo takų infekcijomis, kai kuriuose kituose kontinentuose nustatomos kitos, naujos atmainos su tam tikromis viruso mutacijomis“, – pasakoja profesorė.
Kokios žiemos tikėtis?
Reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į SARS-CoV-2, bet ir į gripą, mano prof. L. Jančorienė.
„Jau keletą metų mes neturėjome didesnio sergamumo gripu. Prognozės tokios, kad gripo infekcija gali pakelti galvą, o žmonių imunitetas prieš gripą yra truputį nuslopęs. Nebuvo nė labai aktyvios vakcinacijos nuo praėjusio gripo sezono. Taigi bendruomeninis imunitetas bus sumažėjęs, dėl to galime sulaukti sunkesnės ligos“, – sako gydytoja.
Pasak jos, neseniai publikuoti duomenys rodo, kad gali kombinuotis, susikooperuoti gripo ir respiracinis sincitinis virusas (RSV), kuris cirkuliuoja seniai ir medikams yra puikiai žinomas.
„Stacionare sulaukiame nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie sunkiau serga respiracinio sincitinio viruso infekcija. Tas dviejų virusų buvimas kartu gali lemti naujus infekcijos požymius, stipresnę, sunkesnę ligos išraišką“, – sako gydytoja ir priduria, kad asmuo gali susirgti keliomis ligomis vienu metu.
Likus vis mažiau reikalavimų, primename, kaip saugotis COVID-19
Sergamumas COVID-19 šiuo metu slopsta, ribojimų, skirtų mažinti infekcijos plitimą visuomenėje, lieka vis mažiau. Vis dėlto, pasak profesorės, pandemija išmokė, kaip reikėtų saugotis – dezinfekuoti ir plauti rankas, dėvėti kaukę.
„Neseniai teko keliauti tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose ir tikrai nemažai žmonių, ypač transporto priemonėse, kur dažniau būna susigrūdimų, dėvi kaukes. Taigi žmogus, kuris dėvi tą kaukę, gali aiškiai įvardinti priežastį, kodėl jis ją dėvi. Akivaizdu, kad saugantis nuo dabar cirkuliuojančios omikrono atmainos apsaugai tikrai pakanka dėvėti įprastą medicininę kaukę, plauti rankas, vengti kontakto su sergančiu kvėpavimo takų infekcijomis – šios priemonės tikrai efektyvios ir tikrai galioja“, – tvirtina pašnekovė.
Tačiau ne ką mažiau svarbu, pasak profesorės, žinoti savo ligos istoriją: kokiomis lėtinėmis ligomis sergama, ar gaunamas imunitetą slopinantis gydymas, įvertinti amžiaus riziką.
„Iki šiol stacionare yra lovų, skirtų COVID-19 sergantiems asmenims, bet į stacionarą guldomi tik tie, kuriems tikrai reikia pagalbos. Mūsų pacientai priklauso rizikos grupėms. Nėra tokių išimčių, kad patektų jaunas, sveikas žmogus ir sirgtų taip, kad grėstų intubacija, gydymas reanimacijoje, ką matėme 2020 m., kai vakcinacijos ir visuomenės imunitetas buvo labai žemas, vos keli procentai, ir mirčių nuo COVID-19 infekcijos tarp jaunų, gana sveikų žmonių buvo daugiau. Dabar tokių atsitikimų tikrai nėra“, – tikina prof. L. Jančorienė.
Kam verta skiepytis atnaujinta COVID-19 vakcina?
Lietuvą pasiekė atnaujintos COVID-19 vakcinos, pritaikytos koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5. Geriausia, pasak prof. L. Jančorienės, įvertinti, kada buvo paskutinis ligos atvejis, ir pagal tai skaičiuoti, kada verta skiepytis.
„Pirmiausia rekomenduojama skiepytis tiems, kurie 2022 m. COVID-19 infekcija visai nesirgo. Jeigu asmuo sirgo 2022 m. pradžioje, labai tikėtina, kad jis prasirgo tuo metu cirkuliavusia pirmąja omikron atmaina, todėl jam tiktų skiepytis nuo omikron atmainos BA.4 ir BA.5, kuri šiuo metu cirkuliuoja.
Taisyklėse yra nurodyta, kad šiaip sveikam žmogui vakcinacija galėtų būti pasiūlyta praėjus pusei metų nuo prieš tai buvusio skiepo arba devyniems mėnesiams po persirgtos ligos. Taigi daliai visuomenės tikrai dar yra neatėjęs laikas skiepytis. Išimtis yra tiktai rizikos grupės žmonės. Rekomendacija turėtų būti šiek tiek individualizuota priklausomai nuo kiekvieno asmens situacijos“, – aiškina gydytoja.
Kuo dabartinė vakcina skiriasi nuo prieš tai buvusių?
Naujosios vakcinos nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad yra adaptuotos omikron atmainai. Pasak prof. L. Jančorienės, pirmoji adaptuota vakcina, kuri pasiekė Lietuvą, kaip ir kitas Europos šalis, buvo skirta apsisaugoti tiek nuo originalios viruso atmainos, aptiktos Kinijos Uhano mieste 2019 m., tiek nuo omikron subvarianto BA.1. Tačiau šie preparatai neteikė papildomos apsaugos nuo naujesnių BA.4 ir BA.5 subvariantų, tapusių dominuojančiais pasaulyje.
Tad dabar Lietuvą, kaip ir kitas šalis, pasiekė dar labiau adaptuota vakcina, kurioje – klasikinė viruso genetinė informacija ir omikron subvariantai BA.4 ir BA.5.
„Pagrindinis vakcinai keliamas tikslas yra apsaugoti nuo sunkios ligos ir nuo mirties. Vakcina tikrai negarantuoja apsaugos nuo ligos. Jeigu žmogus serga nesunkiai – tai ir yra pagrindinis laimėjimas. Dabar tikrai galime taip nebijoti, kaip buvo 2020 m. pabaigoje, kai matėme begalinį skaičių sergančių įvairaus amžiaus žmonių. Ir kartais nebuvo aišku, kodėl tas žmogus taip sunkiai serga, ir pagelbėti nebuvo galimybių. O dabar imunitetas apsaugo mus nuo tokių komplikacijų“, – sako profesorė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!