Vilniaus medicinos draugija – pirmoji Rytų Europos gydytojų, chirurgų ir vaistininkų bendruomenė – šią žiemą mini išskirtinę 220 metų sukaktį. Per daugiau nei du šimtmečius draugija tapo ne tik svarbiu medicinos mokslo židiniu, bet ir gyva kartas jungiančia bendruomene, kurioje susitinka patirtys, idėjos, profesinė atsakomybė ir rūpinimasis žmogumi. Tai ištisa Lietuvos medicinos istorijos epocha, jungianti praeitį ir dabartį, Rytų ir Vakarų akademines tradicijas, mokslinę mintį ir praktinę tarnystę visuomenei, istoriją ir kultūrą.

Jubiliejinė šventė, surengta kartu su Vilniaus universiteto (VU) Medicinos bei Chemijos ir geomokslų fakultetais, prasidėjo VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. Čia duris atvėrė draugijai skirta teminė paroda „Societas Medica Vilnensis: Scientia, Humanitas, Historia“, pristatanti XIX a. pradžios – XX a. pirmosios pusės istorinius šaltinius – nuo draugijos steigimo dokumentų iki pasaulyje garsių mokslininkų laiškų, atskleidžiančių ne tik medicinos mokslo raidą, bet ir draugijos narių ryšį su miesto, krašto bei Europos kultūriniu gyvenimu. Paroda veiks iki 2026 m. balandžio 30 d.

Minint sukaktį taip pat vyko mokslinė-praktinė konferencija „Vilniaus medicinos draugija: 220 metų drąsos keisti ir išminties tęsti“. Sveikindamas susirinkusius, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas teigė, kad ši garbinga sukaktis – proga prisiminti ankstesnių medikų kartų indėlį. „Tai proga suvokti, kad mes tęsiame ir naudojamės ankstesniais pasiekimais ir patirtimis. Kartu – žinoti ir pasitikėti tuo, kad dabartinės patirtys neabejotinai pasitarnaus tolesnėms kartoms. Tai – oportunistinė niekada nesibaigsiančios žmonijos kovos su iššūkiais išvada“, – sakė jis.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministrė doc. Marija Jakubauskienė savo sveikinime pabrėžė draugijos narių įsipareigojimą visuomenei: „Šie žmonės peržengė savo interesų ribas ir dirbo visuomenei. Vilniaus medicinos draugija vienija nepaprastus medikus.“ Ji priminė, kad draugija į Vilnių atnešė Vakarų medicinos mokslo pažangą. Dėl to, anot jos, Vilnius tapo Rytų ir Centrinės Europos medicinos mokslo ir akademiniu epicentru.

Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė dėkojo draugijai už ilgametę partnerystę ir pažymėjo jos svarbą miesto medicinos bendruomenei. Tuo tarpu Seimo pirmininkas dr. Juozas Olekas išskyrė istorinę misijos tąsą.

„Visus šiuos šimtmečius draugija skyrė dėmesį mokslo žinioms, tobulėjimui ir medicinos progresui. Ši ilga istorija byloja apie žmones, kurie pasirinko gydytojo kelią ne dėl garbės ar pripažinimo, o dėl noro padėti ir gelbėti gyvybes“, – kalbėjo jis.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta Vilniaus medicinos draugijos istoriniam, akademiniam ir vertybiniam pamatui. Pranešėjai kvietė pažvelgti į draugijos steigimą, jos ryšį su VU ir platesnį civilizacinį kontekstą, kuriame medicina formavosi kaip humanistinė, atsakomybę visuomenei prisiimanti profesija.

Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. Algirdas Utkus pranešime „Jubiliejus, įkvepiantis ateičiai: mūsų 220 metų kelionė“ apžvelgė pagrindinius draugijos raidos etapus, iškilius narius ir vertybes, lydėjusias per besikeičiančias epochas.

VU Istorijos fakulteto dekanė doc. Loreta Skurvydaitė pranešime „Kokia brangi yra išminties ir mokslo dovana – medicina Vilniaus universitete“ priminė, kad VU yra ne tik seniausia ir iškiliausia Lietuvos mokslo ir studijų institucija, bet ir valstybingumo tęstinumo liudytoja. Anot docentės, medicina VU gimė kartu su humanitarinių, socialinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų tradicijomis – visa tai patikimai įrašyta į dabarties universiteto „genetinį kodą“.

Tęsiant draugijos tradicijas, renginio metu už geriausius 2025 m. į praktiką įdiegtus darbus garbės raštais ir diplomais buvo pagerbti mokslininkai.

Antroje konferencijos dalyje pranešėjai kvietė susipažinti su iškiliomis asmenybėmis, ne tik formavusiomis Vilniaus medicinos raidą, bet ir siekusiomis europinio pripažinimo. Tai žmonės, kurių idėjos, darbai ir vertybės smarkiai praturtino Lietuvos medicinos istoriją ir paliko ryškų pėdsaką. Pranešimus skaitė VU Medicinos fakulteto mokslininkai, tarp jų – dekanas prof. Dalius Jatužis. Jis pristatė buvusio kolegos ir mokytojo, tikro Vilniaus miesto ir universiteto patrioto Valmanto Budrio – vienos ryškiausių Lietuvos neurologijos asmenybių – mokslinį ir kultūrinį palikimą.

Vilniaus medicinos draugija jau daugiau kaip du šimtmečius vienija žmones, kurie ne tik skatina medicinos mokslo raidą, bet ir ją įprasmina savo darbais, kultūra, bendryste ir tarnyste visuomenei. 1977–2015 m. garbės nariais išrinkti 34 asmenys. Minint 220-ąsias draugijos metines, į jos gretas pakviesta dar vienuolika mokslininkų, istorikų, kultūros puoselėtojų, akademinės bendruomenės lyderių, kurių idėjos ir darbai reikšmingai prisidėjo prie draugijos misijos. Tarp naujai išrinktų garbės narių – VU rektorius prof. R. Petrauskas, farmacijos mokslų daktarė Vilma Gudienė, gydytojas vaikų pulmonologas prof. Arūnas Valiulis, bibliografė, humanitarinių mokslų daktarė Birutė Railienė ir kiti.

Vilniaus medicinos draugija buvo įkurta 1805 m. gruodžio 12 d. profesoriaus Jozefo Franko ir 15 žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų iniciatyva.