Gruodžio 3 d. 14 val. Didžiojoje auloje (M. K. Čiurlionio g. 21/27, Vilnius) vyks jubiliejinis renginys „Cartographia conventionalis et moderni“, skirtas profesionaliosios kartografijos Vilniaus universitete penkiasdešimtmečiui ir Vilniaus universiteto Kartografijos centro dvidešimtmečiui.

Pirmieji tikslesni ir išsamesni Lietuvos žemėlapiai buvo sudaryti beveik prieš 500 metų. Tų kūrinių, kaip ir visos ankstyvosios kartografinės „produkcijos“, autoriai buvo ne lietuviai – pradžioje italai, vėliau vokiečiai, prancūzai, lenkai ir tik XVI a. antroje pusėje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai.

Lietuvos kartografijai didelį postūmį suteikė Vilniaus universiteto įsteigimas. Nors tai buvo teologinės pakraipos aukštoji mokykla, tačiau joje dėstyti ir aplinkos pažinimui svarbūs dalykai. Universiteto dėstytojai ir absolventai ne tik sugebėjo analizuoti kartografinius kūrinius, bet ir juos kurti. Tiesa, tam reikėjo beveik šimto metų.

Lietuvos kartografijoje galima skirti kelis ryškius laikotarpius, susijusius su naudojamais kartografavimo būdais, tikslais, žemėlapių turiniu ir jų forma. „Vietinės“ kartografijos pradininku galima vadinti Antaną Vydą, kuris XVI a. viduryje sudarė keletą unikalių žemėlapių. Vienas jų – neišlikęs LDK žemėlapis.

XVII a. pirmoji pusėje pasaulį išvydo M. K. Radvilos ir T. Makovskio LDK žemėlapis, kurį sudarant talkino Vilniaus universiteto profesorius Jokūbas Bosgravė ir Kijevo vaivada Konstantinas Ostrogiškis.

XVII a. pradžioje Vilniaus universitete pradėtos dėstyti kartografijai artimos ir žemėlapių sudarymui būtinos disciplinos: astronomija, geodezija. Jas dėstė Andrius Milevskis, Osvaldas Krygeris, Jonas Rudamina-Dusetiškis. XVIII a. viduryje universitete pradėti dėstyti bendrosios ir fizinės geografijos kursai. Pirmasis juos dėstė profesorius Karolis Virvičius, buvęs Kražių jėzuitų kolegijos rektorius ir universiteto profesorius. Paskaitos buvo iliustruojamos žemėlapiais ir atlasais, lydimos praktinių kartometrinių darbų. Labai svarbus įvykis buvo observatorijos įkūrimas universitete. Jos steigėjas ir pirmasis vadovas buvo Tomas Žebrauskas. Universiteto observatorijoje sukaupti stebėjimų duomenys leido patikslinti Lietuvos gyvenviečių geografines koordinates, tiksliau kartografuoti šalies teritoriją. XVIII a. viduryje Vilniuje buvo parašyti pirmieji geografijos vadovėliai, kuriuose išdėstyti ir kartografijos pagrindai.

XIX a. pradžia – tai astronomijos ir geodezijos suklestėjimo laikotarpis Vilniaus universitete. Geodeziniuose krašto matavimuose labai aktyviai dalyvavo universiteto Geodezijos katedros, įkurtos 1820 m., darbuotojai ir absolventai. Darbai Lietuvos teritorijoje buvo pradėti 1816 m. Po dviejų metų Vilniuje įsteigiama topografų draugija. Prie topografijos suklestėjimo daug prisidėjo Jonas Sniadeckis, parašęs kelis vadovėlius („Geografia, czyli opisanie matematyczne i fizyczne ziemi“, 1804; „Trygonometria kulista analitycznie wyłożona“, 1817 m.), kuriuose aptariama ir žemėlapių sudarymo metodologija. J. Sniadeckio iniciatyva 1822 m. buvo sudarytas topografinis 1:42 000 mastelio Vilniaus apylinkių žemėlapis. Kita ryški to meto asmenybė buvo Joachimas Lelevelis, kurio pastangomis buvo išsaugoti, o vėliau ir gausiai papildyti Vilniaus universiteto bibliotekoje esantys kartografinių kūrinių rinkiniai. Jis pats surinko kelis tūkstančius atlasų ir žemėlapių, paskelbė keletą svarbių kartografijai darbų.

Po 1831 m. sukilimo dėl represijų Vilniaus universitetas buvo uždarytas, jame sukaupti kartografiniai kūriniai išgrobstyti. Tik po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m. atkūrus Vilniaus Stepono Batoro universitetą, jo darbuotojai ir studentai kūrė Rytų Lietuvos teminius ir topografinius žemėlapius. Rengiant geografus daug dėmesio buvo skiriama geodezijai ir topografijai, todėl dažnas universiteto absolventas vėliau dirbdavo matininku ar žemėtvarkininku. Vilniaus universiteto geologų pastangomis buvo sudarytas 1:100 000 mastelio geologinis Vilniaus apylinkių žemėlapis. Tuo metu labai paklausius topografus rengė Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, o vėliau Kaune.

Svarbus įvykis buvo karo topografijos skyriaus įsteigimas. Jo darbuotojai atliko visos tuometinės Lietuvos teritorijos topografinį kartografavimą (M 1:100 000) ir pradėjo stambaus mastelio (M 1:25 000) kartografavimo darbus. Be to, buvo sudaryti teminiai žemėlapiai (Pietų Lietuvos dirvožemių, miškų, kelių, administracinis, kalnuotumo ir nuotakumo), mokyklinis atlasas bei mokykliniai žemėlapiai.

Po Antrojo pasaulinio karo topografinius ir teminius Lietuvos žemėlapius kūrė atitinkamos TSRS žinybos. 1963 m. Vilniaus universitete pradėti rengti kartografijos specialistai. Jų pastangomis sudarytas kompleksinis Lietuvos TSR atlasas (1981 m.), teminiai žemėlapiai, daug mokyklinių žemėlapių ir atlasų.

Po nepriklausomybės atkūrimo pradėti savarankiški Lietuvos teritorijos topografavimo ir teminio kartografavimo darbai, kuriuos vykdo Lietuvos geologijos tarnyba, Valstybinis žemėtvarkos institutas, Aerogeodezijos institutas, GIS centras, Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centras bei kitos institucijos. Jų vykdomi darbai – tai žemėlapių serijos, apibūdinančios Lietuvos gamtinę aplinką ir visuomenės ūkinę bei socialinę būklę. Vilniaus universiteto Kartografijos centras 2014 m. parengė Lietuvos nacionalinio atlaso I tomą, kurį išleido Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos.