Šeštadienį pagrindine Vilniaus gatve keliaus eitynių „Baltic Pride 2016“ dalyviai. Įvairių profesijų ir tapatybių, skirtingų motyvų vedami žmonės išreikš savo solidarumą su LGBT bendruomene. Šio renginio, o ir neseniai JAV Orlando mieste įvykusios tragedijos kontekste itin svarbu suvokti, kad visuomenės negalima dalyti tik į dvi – mes ir jie – grupes. Skirtingų seksualinių ir romantinių potraukių, tapatybių ir polinkių žmonės sudaro spektrą, kurį apibendrinti nėra labai paprasta. Būtent todėl Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorės, sociologės Darjos Lyzenko prašome plačiau papasakoti apie žmonių seksualumą.

Žmogaus seksualumas – labai plati sritis, kurioje nagrinėjami biologiniai, psichologiniai ir socialiniai žmonių gyvenimo aspektai. Norėčiau trumpai apžvelgti sociologinį požiūrį į žmogaus seksualumą.

Gyvūnų pasaulyje žmonės yra unikali rūšis. Gyvūnai poruojasi vedami instinktų. Jie žino, kaip dalyvauti fiziniame poravimosi veiksme, kaip rasti savo partnerius, kaip juos pasirinkti. Bet žmonių atveju viskas sudėtingiau. Tik žmonės sukuria idėjas, įstatymus, papročius, fantazijas, įpročius, tabu, reikalavimus, susijusius su seksualumu, įteisina slepiamas ir viešas jo formas. Kitais žodžiais kalbant, tik žmonės turi tai, ką galima pavadinti seksualumu.

„Seksualumo pyragas“

Socialiniu lygmeniu seksualumo įtaką mūsų gyvenimui galime įžvelgti keldami tokius klausimus: kaip mes kuriame seksualinio elgesio taisykles? Kaip mes kalbamės apie seksualumą? Kaip mes socializuojame savo vaikus į seksualines būtybes? Kaip mes kuriame moralias ir amoralias idėjas apie seksualumą? Kaip mes struktūruojame seksualinius santykius tarp tos pačios lyties ir skirtingų lyčių žmonių? Biologinis požiūris kalba apie anatomiją, dažnius ir centimetrus, o sociologinis leidžia pamatyti, kaip mūsų visuomenėje ir kasdienybėje veikia socialinė galia – dominavimo ir paklusimo santykis tarp žmonių. Socialinės galios santykiai paaiškina mūsų požiūrius į lytinį švietimą, pornografiją, seksualinę prievartą, abortus, lytiškai plintančias ligas, demografinę šalies situaciją, religines normas, partnerystės įstatymą ir kt.

Dirbdama su studentais, labai mėgstu naudoti „seksualumo pyrago“ pavyzdį. Toks pyragas būtų sudarytas iš keturių dalių – biologinės lyties, socialinės lyties, seksualinės orientacijos ir lyties raiškos:

• Biologinė lytis gali būti įvardijama kaip vyriška (male), moteriška (female), taip vat vaikas gali gimti interseksualios būsenos (intersex), kai vidiniai ir/arba išoriniai lyties organai neatitinka tipinės vyriškų ar moteriškų organų strruktūros.
• Socialinė lytis (gender) apibūdina tam tikroje visuomenėje paplitusias lyčių normas ir vaidmenis, kurių iš biologinių vyrų ir moterų tikisi dauguma visuomenės narių. Žmogus gali įsivardyti kaip vyras (man), moteris (woman) arba genderqueer/agender ir pan. terminais, kurie parodo jo(s) nenorą talpinti save į binarinę lyčių sistemą.
• Seksualinė orientacija paprastai apima žmogaus seksualinius ir emocinius jausmus kitų žmonių atžvilgiu – kokios lyties žmones pamilstama, apie kokios lyties žmones seksualiai fantazuojama, su kokios lyties žmonėmis norima turėti seksualinių santykių ir panašiai. Čia galima kalbėti apie heteroseksualią, homoseksualią ir biseksualią seksualines orientacijas. Neseniai plačiau pradėtas vartoti ir panseksualumo terminas, glaudžiai siejamas su lyties ir seksualumo nepastovumu ir kintamumu.
• Lyties raiška (gender expression) iš esmės apima visa tai, iš ko mes gatvėje atpažįstame žmogaus lytį – eisena, kalbėjimo būdas, apranga, fiziniai judėsiai, balsas ir kt. Juk gatvėje nepamatysime žmogaus biologinės lyties, tad būtent pagal tai, kaip žmogus apsirengęs, kaip elgiasi, mes ir priskiriame jam lytį. Galimi variantai yra moteriška (feminine) lyties raiška, vyriška (masculine) ir androgeniška (androgynous).

Labai svarbu pabrėžti tai, kad visos šios sąvokos ir jų variantai nėra diskretiškos kategorijos. Tai reiškia, jog, tarkime, lyties raiška nebūtinai bus tik vyriška ar tik moteriška. Šios kategorijos yra takios, tad žmogus gali saviidentifikuotis su jomis tik iš dalies, toje paletėje užimti bet kokią poziciją.

LGBT sąvoka

Iki šiol viešajame diskurse galima sutikti „seksualinių mažumų“ sąvoką. Tačiau ją pamažu išstumia modernesnis ir posovietinėse šalyse mažiau neigiamų konotacijų turintis LGBT terminas. Tai –  trumpinys, apimantis žmones, kurie save identifikuoja kaip lesbietės, gėjai, biseksualūs ir/arba translyčiai asmenys. Šio trumpinio tikslas – pabrėžti seksualumų ir lyčių įvairovę.

Siekiant praplėsti terminą, 1996 m. buvo įtraukta ir Q raidė (LGBTQ). Ji pažymi žmones, kurie save identifikuoja kaip queer arba kvestionuoja savo seksualumą/lytį (questioning).

Dar viena galimybė praplėsti šį terminą yra santrumpa LGBTI, įtraukianti interseksualius asmenis. Kai kas sujungia šiuos du akronimus ir vartoja terminą LGBTIQ arba tiesiog LGBT+. Taip siekiama jį padaryti draugiškesnį ir nebaigtinį, pabrėžiant žmonių seksualinio ir lyties identifikavimosi įvairovę.