Vilniaus universiteto bendrabučiuose gyvena ne tik studentai ir tarakonai. Čia galite sutikti ir nekalbų niekur nesimokantį jaunuolį ar pamatyti statybininką – tokį, kokį mama pagimdė. Viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto būstas“ savo kuruojamuose bendrabučiuose gali apgyvendinti – ir apgyvendina – statybininkus ar tiesiog neturinčius kur prisiglausti asmenis, nors kartais vietų neužtenka patiems VU studentams, dėl kurių šie bendrabučiai buvo pastatyti. Tiesa, kitos išeities „VU būstas“ ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė teigia nematančios.

Viskas pagal įstatus

„Vilniaus universiteto bendrabučiuose yra apgyvendinami Vilniaus universiteto dieninio skyriaus studentai, doktorantai, rezidentai, kurie nėra Vilniaus miesto gyventojai, studijų Vilniaus universitete laikotarpiui, Vilniaus universiteto svečiai ir darbuotojai, o taip pat kiti asmenys, kurie pagal Viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas“ įstatus gali būti apgyvendinti Vilniaus universiteto bendrabučiuose“, – rašoma VšĮ „VU būstas“ tinklalapyje www.bustas.vu.lt. Iškart kyla klausimas – o kas gi tie „kiti asmenys“, kuriems įstatai leidžia gyventi bendrabučiuose?

„VU būsto“ įstatų nesitikėkite rasti internete. Vienintelė vieta, kur juos rasite – šios įmonės administracija, įsikūrusi Saulėtekio al. 6. Nesitikėkite ir gauti ar nusikopijuoti įstatus – juos galima pasiskaityti tik vietoje.

Paklaustas, kam toks konfidencialumas, VšĮ „VU būstas“ direktorius Nerijus Cicilionis atsakė, kad „jokios įmonės įstatai nėra viešai skelbiami“.

Įstatuose parašyta, jog „VU būsto“ vienas iš pagrindinių tikslų yra „organizuoti įstojusių į Vilniaus universitetą klausytojų, dėstytojų, kitų darbuotojų ir svečių apgyvendinimą bendrabučiuose“, tačiau nurodyta, kad 10 proc. bendrabučių patalpų galima išnuomoti „kitiems asmenims“. N. Cicilionis patikslino, kad tie „kiti asmenys“ iš tikrųjų yra „bet kas“. Tokie nuomininkai už gyvenamąsias patalpas moka 20 proc. daugiau nei VU studentai. Anot direktoriaus, jie čia reikalingi todėl, kad, net ir kylant elektros, vandens, šildymo ir kitų komunalinių paslaugų kainoms, studentas už bendrabutį moka tiek pat, tad iš šių nuomininkų sumokėtų mokesčių yra kompensuojamas susidaręs skirtumas.

„Pašaliniai“

Panoręs likti nežinomas jaunuolis iš Saulėtekio al. 6 esančio bendrabučio, Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje besimokantis kelių inžinerijos, teigė, kad VU bendrabutyje gyvena, nes „VSDK bendrabučiai yra perpildyti“. Anot jo, apsigyventi buvo visai paprasta. „Parašiau prašymą N. Cicilioniui, po savaitės jis man paskambino ir pakvietė ateiti susitarti dėl sąlygų. Jokio kyšio neprašė, tik pabrėžė, kad mokėti man teks brangiau nei VU studentams – 138 litus per mėnesį (VU studentai už tokį patį kambarį moka 115 litų – aut. past.)“.

Kitas Saulėtekio al. 6 sutiktas gyventojas, kuris niekur nesimoko, bendrauti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad už tokį pokalbį gali būti išmestas iš bendrabučio.

Likusi „už borto“

Vietos bendrabutyje pageidavusi, bet negavusi Žurnalistikos instituto pirmakursė Asta tokia tvarka yra nepatenkinta. „Jei bendrabučiai skirti VU studentams, tai tegu juose ir gyvena studentai, nes nuomoti butą studentui yra per brangu“, – sako studentė.

Mergina norėjo gyventi bendrabutyje, nes nenorėjo glaustis pas gimines, o nuomotis buto neišgalėjo. Dabar turi gyventi pas vyresnę seserį, bet po poros mėnesių vėl ketina rašyti prašymą bendrabučiui gauti. Bendrabučio Asta mano negavusi dėl to, kad jos studijos VU yra iš dalies valstybės finansuojamos, be to, ji nesanti iš socialiai remtinos šeimos. Jai padėti galėjęs vienintelis faktas – kad ji gyvenanti toli nuo Vilniaus esančioje Ignalinoje.

Vienintelis sprendimas – statyti naują bendrabutį?

Jonas Jakubonis, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės viceprezidentas socialiniams reikalams, teigia, kad tokia tvarka yra neišvengiama. „Manau, kad „VU būstas“ elgiasi teisingai, nes pinigai, gaunami iš tų 10 proc. kambarių, yra skiriami bendrabučių išlaikymui ir remontui. Gyvenantys „Niujorke“ gali tuo įsitikinti patys. Šią vasarą kartu su N. Cicilioniu aplankiau šiuos studentų bendrabučius ir pastebėjau ryškius pasikeitimus į gerąją pusę. Tikiu, kad ateityje jų bus dar daugiau. Akivaizdu, kur dedami pinigai – keičiamos durys, jau pakeisti langai, remontuojami koridoriai, tualetai, dušai, virtuvės“, – teigia viceprezidentas.

Be to, anot J. Jakubonio, apie 20 proc. studentų, gavusių bendrabutį, tiesiog neatvažiuoja ten gyventi, tad laisvų vietų norintiems atsiranda jau rugsėjo pradžioje. Studentų atstovas taip pat teigia, kad studentai nori daug, tačiau ne visada turi idėjų, kaip situaciją pakeisti į gerąją pusę. „VU SA nesulaukė jokių skundų dėl to, kad bendrabučiuose gyvena VU nestudijuojantys asmenys. Be abejo, studentai nori daug – kad visiems užtektų vietos, kad mokėti reiktų mažai, o gyvenimo sąlygos būtų geros. Tačiau mes pirmiausia laukiame pasiūlymų, kaip tai padaryti, o ne pageidavimų. Sulaukę tokių pasiūlymų, juos visada išsakome per visuotinius susirinkimus.“

J. Jakubonis mato vienintelę išeitį: „Mano manymu, išspręsti problemą galėtum nebent pastatęs naują bendrabutį“. Pašnekovas įsitikinęs, kad išmesti iš bendrabučių nesimokančius VU asmenis būtų lengva, bet tai tikrai neišspręstų problemos.

Statybininkai ir studentės

Iš pašalinių asmenų VU bendrabučiuose daugiausia gyvena statybininkai. „Niujorke“ (taip vadinami bendrabučiai Saulėtekio alėjos pradžioje) kiekviename studentų gyvenamame aukšte yra po specialų kambarį, skirtą statybininkams. Ši gyventojų grupė ypatinga dar ir tuo, kad būtent dėl statybininkų elgesio „VU būstas“ administracija gauna daugiausia skundų. Ypač iš studenčių. Matyt, ne veltui Saulėtekio al. 6 prie liftų kabo skelbimas, statybininkams primenantis, kad neštis į bendrabutį alkoholinius gėrimus yra griežtai draudžiama, o girtaujantys susilauks griežtų sankcijų.

Statybininkai bendrabučiuose „bazuojasi“, anot N. Cicilionio, nuo pat viešosios įstaigos įkūrimo, tai yra nuo 2003 metų. Pasak jo, nusiskundimų statybininkais būna, tačiau retai – kartą per mėnesį ar ketvirtį, o nusikaltę statybininkai iš karto iškeldinami.

Filologijos fakultete studijuojanti ir Saulėtekio al. 4 gyvenanti pirmakursė Kristina teigia, kad statybininkai jai netrukdo: „Rytais, kai einu praustis, jie mėgsta paleisti draugišką repliką ir patys yra gana draugiški. Tiesa, berods aną savaitę jie buvo atsivedę moterų ir šventė iki išnaktų, tačiau man tai netrukdė – juk mes, studentai, garsiai linksmintis irgi mėgstame“.

Nebe pirmus metus Saulėtekio al. 6 esančiame bendrabutyje gyvenanti Komunikacijos fakulteto studentė Rasita pažymėjo, kad ne visi statybininkai vienodi. Paklausta, ar jai šie gyventojai netrukdo, mergina atsakė: „Kai kada, kai kurie. Žiūrint, kokių „užveža“. Būna šlykščių, kurie lenda, kabinėjasi prie studenčių, bet būna ir „geriečių“ – linksmų, draugiškų ir taktiškų“. Rasita gali papasakoti ir porą kurioziškų istorijų, kurių pagrindiniai veikėjai – statybininkai: „Buvusi kambariokė buvo netgi susimušusi su vienu – ėjo į dušą, o tas ėmė kabinėtis, tai ir gavo per veidą. Aš pati visai neseniai patyriau kitą akibrokštą – laukiau prie dušo, ir staiga iš jo išėjo visiškai nuogas statybininkas ir nušlepsėjo savo kambario link“.

Tomas Marcinkevičius