Grįžtančių emigrantų sprendimus veikia ne tik artimųjų Lietuvoje ilgesys, įsipareigojimai šeimai, noras kurti ateitį gimtojoje šalyje, bet ir besikeičiantis kontekstas (pandemija, geopolitinė situacija). Viena vertus, neapibrėžtumo situacijose sunkiau gyventi toli nuo artimųjų arba rasti žmonių, su kuriais galėtum pasidalinti mintimis, gyvenant šalyse, kurių istorinė patirtis labai skiriasi nuo Lietuvos. Kita vertus, neapibrėžtumas ir nesaugumo jausmas gali tiek prisidėti prie pakartotinio išvykimo, tiek paskatinti aktyviau įsitraukti į pagalbos tinklus Lietuvoje.

Kas slepiasi už oficialių statistikos skaičių?

Lietuvos piliečiai pasižymi aukštu mobilumo lygiu. Remiantis 2021 m. atlikto gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, net kas dešimtas lietuvis yra gyvenęs bent metus ar ilgiau užsienyje. Didėjantis Lietuvos gyventojų, turinčių migracinę patirtį, skaičius yra susijęs ir su ilgalaikiu grįžtamosios migracijos lygiu. Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad grįžusiųjų skaičius 2022 m. buvo 13 proc. didesnis nei išvykusiųjų.

Nuo 2021 iki 2023 m. Vilniaus universitete sociologės dr. Irmos Budginaitės-Mačkinės vykdytame podoktorantūros tyrime buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų mobilumo motyvus ir patirtis. Tyrimo metu buvo atlikti interviu su asmenimis, kurie pastaraisiais metais išvyko iš Lietuvos arba grįžo atgal.

Remiantis ankstesniais Vilniaus universiteto sociologų tyrimais, išvykimą į užsienį, be finansinių priežasčių, gali skatinti geresnės profesinės galimybės, studijų tikslai ir išvykimui draugiška aplinka užsienyje, reikšmingi asmeniniai ryšiai kitose šalyse. Grįžimą į Lietuvą skatina noras gyventi gimtojoje šalyje, arti artimųjų, auginti vaikus lietuviškoje aplinkoje, įsipareigojimai šeimai, ankstesnių tikslų pasiekimas.

Nors daugumos tyrimo dalyvių įvardyti išvykimo ir grįžimo motyvai atitinka ankstesniuose tyrimuose nustatytas priežastis, šio mokslinio projekto rezultatai parodė, kad svarbu atsižvelgti ir į besikeičiantį kontekstą (pandemiją, karą Ukrainoje), kuris gali turėti įtakos žmonių sprendimams ir patirčiai ateityje.

Pandemija sumažino emigracijos lygį

Pastaraisiais metais Lietuva ir kitos šalys susidūrė su įvairiais naujais iššūkiais. Visus tiek užsienyje, tiek Lietuvoje gyvenusius asmenis paveikė Covid-19 pandemija.

Nors pandemija sumažino emigracijos lygį, remiantis Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, daugiau nei 15 tūkstančių Lietuvos piliečių išvyko į užsienį 2020 m. ir 19 tūkstančių 2021 m. Plg. 2019 m. išvyko daugiau kaip 24 tūkstančiai asmenų.

Grįžtamosios migracijos tendencijos buvo mažiau kintančios pandemijos laikotarpiu. Valstybinės duomenų agentūros pateikti statistiniai duomenys rodo, kad 2020 m. į šalį grįžo daugiau kaip 20 tūkstančių, o 2021 m. – per 23 tūkstančius Lietuvos piliečių. Plg. 2019 m. į šalį grįžo daugiau kaip 20 tūkstančių asmenų.

Viena vertus, dėl Covid-19 pandemijos metu įvestų ribojimų kai kuriems užsienyje gyvenusiems Lietuvos piliečiams tai buvo paskata grįžti laikinai („kol bus daugiau aiškumo“) arba papildoma priežastis apsispręsti grįžti visam laikui (pvz., dėl įsipareigojimų senstantiems tėvams), persvarstyti savo ankstesnius sprendimus. Kita vertus, daliai anksčiau planavusių išvykimą jį teko šiek tiek atidėti vėlesniam laikui arba išvykti dėl pasikeitusios situacijos (pvz., dėl aptarnavimo sektoriuje prarasto darbo ir kt.).

Pandemija kai kuriems Lietuvos piliečiams, gyvenusiems Jungtinėje Karalystėje, buvo papildoma paskata peržiūrėti savo ankstesnius pasirinkimus Brexit kontekste. Statistiniai duomenys rodo, kad kas antras žmogus, grįžęs į Lietuvą 2021 m., atvyko iš Jungtinės Karalystės. Daliai iš Jungtinės Karalystės grįžusių tyrimo dalyvių prasidėjus pandemijai tapo lengviau apsispręsti grįžti į Lietuvą ar persikelti gyventi į kitą šalį ir dėl pokyčių Jungtinėje Karalystėje.

Nesaugumas regione gali versti pakartotinai emigruoti

Rusijos karinė invazija Ukrainoje prisidėjo prie didesnio nesaugumo jausmo regione ir kartu gali tapti svarbiu veiksniu ateityje. Nors daugumos tyrimo dalyvių migracinių sprendimų didelio masto invazija, prasidėjusi 2022 m. vasarį, tiesiogiai nepalietė, ne vienas kalbėjo apie tai, kaip sunku būti atskirtiems nuo artimųjų tokiame kontekste ir rasti žmonių, su kuriais būtų galima pasidalinti mintimis, gyvenant šalyse, kurių istorinė patirtis labai skiriasi nuo Lietuvos.

Kai kurie tyrimo dalyviai sakė, kaip jų artimieji prisipažino besijaučiantys saugiau turėdami artimuosius užsienyje, ne Lietuvoje. Dalis minėjo, kad įvykiai regione padėjo suvokti, kad Lietuva niekada nebus tokia saugi kaip kai kurios kitos šalys dėl geopolitinės situacijos. Tuo tarpu grįžusiųjų artimieji, likę užsienyje, skatino juos išvykti iš šalies. Tad neapibrėžtumas ir nesaugumo jausmas gali tiek prisidėti prie pakartotinio išvykimo, tiek paskatinti aktyviau įsitraukti į pagalbos tinklus Lietuvoje.

Ši migracinių sprendimų ir patirčių įvairovė rodo, kad ateityje kalbant apie Lietuvos gyventojų mobilumą, be jau minėtų įprastų emigracijos ir grįžtamosios migracijos priežasčių (finansinė situacija, profesinės ir studijų galimybės, asmeniniai ryšiai užsienyje bei artimųjų Lietuvoje ilgesys ir noras kurti ateiti gimtojoje šalyje), svarbu atsižvelgti į besikeičiantį kontekstą regione, kuris gali turėti įtakos būsimiems mobilumo sprendimams.

Šis straipsnis parengtas įgyvendinant podoktorantūros projektą, kurį vykdė VU sociologė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė. Projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0155) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba.