Genetika atveria duris į mūsų biologinę prigimtį ir leidžia atskleisti paveldimumo paslaptis. Inovacijų klubo diskusijoje Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai pristatys įvairius genetikos mokslo aspektus ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo sritis.

Viena iš genetikos mokslo sričių ‒ paleogenetika, kuri tiria senovėje gyvenusių organizmų genetinę medžiagą. Paleogenetika atvėrė galimybę tyrinėti naujas temas ir naujai pažvelgti į senus klausimus. Vienas jų – santykis su mūsų pirmtakais ir protėviais (neandertaliečiais ir kitomis jau išnykusiomis žmonių rūšimis).

„Polinkį sirgti tam tikromis ligomis mes, europiečiai, paveldėjome ir iš neandertaliečių. Tokios žinios labai svarbios kuriant personalizuotą mediciną, kai atsižvelgiama į žmogaus individualią genetinę struktūrą ir, tai žinant, parenkamas gydymas. Tad kiekvienas galime savęs paklausti: kiek manyje neandertaliečio?“ ‒ sako Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas.

Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai suteikia vis daugiau įžvalgų apie tai, kaip mūsų genai veikia ne tik fizinius bruožus, sveikatą, bet ir elgseną ar net sportinius gebėjimus.

„Sporto genetikos tyrimai leidžia ištirti sportininkų genetinį potencialą, suprasti, kaip sportininkai prisitaiko prie didelių fizinių krūvių, kokia yra jų traumų rizika ir psichologinis parengtumas. Todėl sportininkų testavimas turi didelę reikšmę profesionaliam sportui ir sporto medicinai, taip pat gali tapti svarbiu veiksniu vykdant antidopingo programas tiesioginio genų dopingo nustatymo pagrindu“, ‒ teigia Medicinos fakulteto docentė Valentina Ginevičienė.

Tačiau ar tai, kokie esame, įrašyta genuose ir nieko negalime pakeisti? Ar mūsų gyvenimo trukmė užkoduota genuose? Gyvybės mokslo centro tyrėjos dr. Miglės Tomkuvienės teigimu, svarbu ne tik kokius genus paveldime, bet ir kaip juos naudojame per gyvenimą.

„Nuo seno neblėsta diskusija, kiek žmogaus sveikatai svarbūs genai, o kiek – aplinka, gyvenimo būdas. Šias priešpriešas sujungia epigenetikos mokslas, tiriantis, kaip mūsų vidiniai ir aplinkos veiksniai reguliuoja genų veiklą, kokią įtaką tai turi mūsų gerovei, sveikatai, ilgaamžiškumui. Šiuo metu pasirodo ypač daug naujų mokslinių duomenų apie ligų formavimosi ir senėjimo procesus molekuliniame ir ląstelių lygmenyse. Tiek mokslininkus, tiek kiekvieną iš mūsų tai skatina domėtis, kaip pratęsti sveikus gyvenimo metus ir stabdyti senatvę“, ‒ sako ji.

Visas šias temas ketinama aptarti artėjančioje Inovacijų klubo diskusijoje „Mokslo sprendimai 360°: kas užkoduota genuose?“. Renginyje Medicinos fakulteto profesorius R. Jankauskas papasakos apie vykdomus paleogenetikos srities tyrimus. Epigenetikos srities mokslininkė dr. M. Tomkuvienė atskleis, kaip aplinka ir gyvenimo būdas keičia mūsų genų raišką, o Medicinos fakulteto docentė V. Ginevičienė supažindins su genetikos pasiekimų pritaikymu sporte.

Nuotolinis renginys vyks gegužės 29 d. 10.00 val. „Microsoft Teams“ aplinkoje.

Registruotis galite čia.

Inovacijų klubas siekia praverti VU mokslininkų laboratorijų duris ne tik verslo įmonėms, bet ir visiems besidomintiems inovacijomis ir mokslo atradimais. Visus, kurie nespėjo pasiklausyti ankstesnių ciklo „Mokslo sprendimai 360°“ diskusijų, kviečiame žiūrėti vaizdo įrašus VU „Youtube“ kanale.

Daugiau informacijos apie planuojamus Inovacijų klubo renginius ir VU mokslo ir inovacijų naujienas – „Innovations@VU“ naujienlaiškyje ir Inovacijų skyriaus Linkedin paskyroje.