Rijade (Saudo Arabija) vykstančioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 45-ojoje sesijoje paskelbta, kad Kauno modernizmo architektūra (Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra 1919-1939) įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, pritarus Pasaulio paveldo komiteto šalims narėms. Paraišką rengusiai ekspertų grupei vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė.

„Tai yra didelės trejus metus trukusios mokslininkų ir diplomatų pastangos nominacijos rengime. UNESCO komitete mums pavyko pasiekti šalių pritarimą, vadinasi, mūsų parengti argumentai įtikino ekspertus. Kaunas turi išskirtinę visuotinę vertę, yra svarbus viso pasaulio kultūros paveldo kontekste kaip lokalus modernizmas. Nuo šiol ši architektūra bus laikoma charakteringu visos Rytų ir Centrinės Europos modernizacijos pavyzdžiu. Jeigu norite sužinoti, kas iš imperijų išsivadavusiose šalyse vyko tarpukariu, važiuokite į Kauną. Ten sukoncentruota visa optimistinė naujų nepriklausomų valstybių sostinių idėja“, – apie sėkmę pasakoja prof. M. Drėmaitė.

Prof. Marijos Drėmaitės sudaryta knyga „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“. Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.

Komiteto nariai įvertino Kauno modernizmą kaip didelį vertybinį atradimą pasaulinio modernizmo paveldo kontekste. Išsamioje nominacijoje atskleistas ir pademonstruotas Kauno modernizmo išskirtinumas, pristatytas konceptualus optimizmo architektūros naratyvas. Šis rezultatas – Lietuvos institucijų ir ekspertų bendradarbiavimo pavyzdys rengiant, pristatant ir ginant paraišką.

„Šioms paraiškomis keliami itin aukšti reikalavimai. Mūsų nominacija buvo beveik 400 puslapių. Tai buvo didelės komandos darbas. Smagu, kad mano sudaryta knyga „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“, prie kurios dirbo dar septyni autoriai, tapo šios nominacijos pagrindu. Tad pati nominacija buvo paremta dideliu moksliniu ir akademiniu tyrimu“, – patirtimi dalijasi VU Istorijos fakulteto Paveldosaugos studijų programos pirmininkė prof. M. Drėmaitė.  

2019–2021 m. nominacijos „Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939“ ekspertų grupei vadovavo VU Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė. Grupė parengė paraišką į UNESCO pasaulio paveldo centrą ir Lietuvos delegacijos sudėtyje pristatė nominaciją UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Rijade.

Nagrinėjant, kas pasikeis iš praktinės pusės Kaune, architektūros istorikė atskleidžia, kad vienas svarbiausių ekonominių veiksnių yra turizmo plėtra: „Daugelis šalių konkuruoja ir siekia vietos šiame sąraše būtent su tikslu paskatinti kultūrinį turizmą. Sukuriama terpė gauti ir netiesioginių lėšų: per konferencijų organizavimą, restauravimą ir konservavimą. Tikrai galime tikėtis ne tik kultūrinės, bet ir ekonominės naudos.“ 

Nuotraukoje viršuje iš kairės: Sigita Puodžiukaitė, prof. Marija Drėmaitė, Saulius Rimas; apačioje iš kairės: Renata Kepežinskienė, ambasadorė Jolanta Balčiūnienė.