Vilija Malinauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų daug nykesni, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija smarkiai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Netgi atsirado nauja sąvoka „keršto turizmas“, kai tarsi kerštaujama nepalankiai situacijai ir sprendimai dėl kelionių priimami spontaniškiau nei įprastai.

Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kelionių ekspertė, VU Verslo mokyklos lektorė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip pandemija pakeitė mūsų keliavimo įpročius, kokių galimybių keliautojams suteikia nuotolinis darbas ir kaip karas Ukrainoje paveiks Baltijos šalių regiono turizmo sektorių.

„Keršto turizmas“ – nauja keliautojų elgesį apibūdinanti sąvoka

„Pandemija pakeitė mūsų mąstymą. Anksčiau žmonės dažnai viską atidėliodavo, o dabar daugelis keliautojų suprato, kad kelionės gali būti apribotos gana lengvai ir ilgam laikui. Todėl atsiranda vadinamasis „keršto turizmas“, kai mes nebeatidėliojame kelionių ten, kur visada norėjome nuvykti“, – pasakoja pašnekovė.

Plačiau aiškindama sąvoką, V. Malinauskaitė pateikia pavyzdžių iš savo asmeninės patirties.

„Yra dvi šalys, kurios man asocijuojasi su pandemijos pabaiga. Viena iš jų – Izraelis, kur aš buvau įpratusi vykti gana dažnai, ir staiga ji užsidarė. Pasąmonėje man atrodo, jog kai aš galėsiu vėl ten nuvykti, pandemija baigsis“, – sako ji.

Kelionių ekspertė pabrėžia, kad jos darbo pobūdis dėl pandemijos labai smarkiai pasikeitė – iki pandemijos ji daugiau dirbo kelionių turizmo versle, tačiau šis buvo smarkiai apribotas. Jos įsitikinimu, kelionė į Izraelį reikš buvusio gyvenimo sugrįžimą.

„Kita šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos. Ne dėl to, kad labai norėčiau ten nuvykti, tačiau iš principo tai yra šalis, kuri man asocijuojasi su laisve, ir staiga – aš negaliu ten nuvažiuoti. Turbūt tą „keršto turizmą“ daugeliui žmonių sukėlė labai panašios asociacijos. Nuvykti kažkur vien dėl to, kad įsirodytum sau, jog gali“, – svarsto pašnekovė.

Kelionių įpročius keičia ir skaitmenizacija

V. Malinauskaitė teigia, kad skaitmenizacija taip pat pakeitė žmonių kelionių įpročius.

„Turizmo industrija buvo labiausiai skaitmenizuota industrija dar iki pandemijos. Visi kalbėjo apie tai, kaip smarkiai skaitmenizuosime paslaugų teikimą. Ar apskritai paslaugų sektorius ir skaitmenizacija yra suderinama?“ – svarsto ji.

Anot jos, JAV labai aiškiai matyti segmentuotas prabangos ir standartinis sektoriai. „Kalbant apie standartines paslaugas, tarkime, paprastus pietus vidutiniame restorane didmiestyje, tikėtina, kad padavėjo net nelabai matysime. Nuskanuosime barkodą, perskaitysime meniu, užsisakysime maistą programėle, paliksime arbatpinigių, o maistą kažkas mums atneš eidamas pro šalį.“

Lektorė aiškina, kad tai yra standartinis paslaugų lygis, nes darbo jėga neišvengiamai brangsta. Į darbo rinką ateina nauja Z karta, visiškai nenorinti dirbti paslaugų sektoriuje, tad tos paslaugos, prie kurių mes buvome įpratę, pavyzdžiui, bagažo panešimas ir besišypsantis personalas, tampa tikra prabangos preke. Anot jos, daugelyje šalių kontaktas su darbuotoju, rekomendacijos ar gyva pagalba jau yra laikoma prabanga.

„Kelionių sektoriuje labai aiškiai matome, kad virtualūs kelionių gidai ir netgi audiogidai neatstoja žmogaus pasakojimo. Mes dar turime vairuotojus, kurie kai kuriose šalyje būna ir kelionių vadovai. Netgi viešbutyje visko skaitmenizuoti negalėsime, nes čia jau kalbame apie svetingumo sektorių. Vargu ar dirbtinis intelektas, mašina gali būti svetinga. Tai vis dėlto žmogui būdinga savybė“, – įsitikinusi kelionių ekspertė.

Kelionės ir nuotolinis darbas – kaip suderinti?

„Socialiniai pokyčiai visuomenėje rodo, kad nuotoliniu būdu galės dirbti vis daugiau žmonių“, – sako pašnekovė. Anot jos, vienas iš pagrindinių naujosios kartos reikalavimų darbdaviui – galimybė dirbti lanksčiai.

„Darbas iš skirtingų vietų, iš skirtingų šalių tik populiarės ir aš nematau jokių galimybių šiam procesui sustabdyti. Juo labiau kad dabar ir darbdaviai nustojo bijoti, nes matome aiškią tendenciją – jeigu žmogus dirba, jis dirba. O jeigu ne, tai jis taip pat gražiai gali nedirbti ir būdamas biure. Tad kelionės nėra priežastis mažėti darbo kokybei“, – teigia ji.

Kalbėdama apie darbo ir kelionių derinimą, kelionių ekspertė siūlo kelias galimybes.

„Vienas variantas, kai žmogus gali išvykti keliems mėnesiams. Per kelis mėnesius bus savaitgalių, bus laisvesnių pusdienių ir tikrai bus galima susipažinti su miestu ir šalimi, į kurią atvykote. Tuo tarpu darbo kokybė išliks tokia pati. Kai kurie žmonės keliauja į vietas, kuriose yra buvę, galbūt netgi ne vieną kartą. Jie nori pasidžiaugti oru, geru maistu, galbūt nori praleisti vakarus lauke ar gamtoje, o tai Lietuvoje ne visais metų laikais yra paprasta. Reikia pripažinti, kad pirmą kartą derindami darbą ir atostogas turėsime atrasti mums tinkamą būdą ir nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Tačiau susidėlioję dienotvarkę ir prioritetus galėsime mėgautis ir darbu, ir gyvenimu kitoje šalyje“, – įsitikinusi V. Malinauskaitė.

Karo Ukrainoje padariniai kelionių sektoriuje

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą izoliuos šalį ne tik prekių bei paslaugų, bet ir turizmo sektoriuje: „Rusijoje buvau labai daug kartų ir tikrai nenorėčiau vykti ten artimiausiu metu. Rusija ateityje vienareikšmiškai taps mažiau lankoma. Nedrįsčiau spėlioti dėl kitų šalių piliečių, tačiau kalbu apie Baltijos šalių gyventojus ir lenkus.“

V. Malinauskaitė primena, kad šalys, kuriose dažnas terorizmas, susiklosčiusi sudėtinga karinė situacija, vyksta pilietiniai karai, yra įtrauktos į nerekomenduotinų vykti šalių sąrašą. Vis dėlto, nors Lietuva ir kaimyninės Baltijos šalys yra saugios, šių šalių turizmo sektorius taip pat pajus karo Ukrainoje padarinius.

„Tradicinės organizuotos grupės iki vasaros yra sustabdžiusios visas keliones į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją. Turbūt jas galima suprasti, vis dėlto mūsų regionas labai garsiai skamba. Kita vertus – tikrai norėčiau paskatinti Lietuvos vyriausybę daugiau kalbėti apie tai, kad mes esame saugūs. Panašu, kad karinis konfliktas nebus trumpas, o gyventi mums vis tiek reikia. Tad norėtųsi, kad mūsų miestą papildytų daugiau turistų.“

Vis dėlto Verslo mokyklos lektorė tiki, kad pasibaigus kariniam konfliktui turizmas Ukrainoje atsigaus gana greitai.

„Kol vyksta karas, apie keliones sudėtinga kalbėti, juolab kad nėra ir fizinių galimybių patekti į šalį. Pasibaigus karui, aš tikiu, mūsų entuziazmas neišblės. Pirmą kartą savo praktikoje pamačiau entuziazmą kylant ne tik iš mūsų artimojo regiono, bet ir iš Vakarų Europos bei JAV gyventojų. Man atrodo, kad turizmas atsigaus ir gana greitai. Juolab kad infrastruktūra, kuri yra Kyjive, bent jau iki šiol nėra sugriauta. Tikiu, kad Ukraina artimiausiu metu bus viena populiariausių turizmo krypčių, nes šalis yra didelė ir nuostabi, turi turtingą istoriją, įspūdingą gamtą ir didingus miestus.“