Nuo ankstyvo pavasario ar dar net neištirpus sniegui ir nepražydus augalams ore pasklinda alergizuojančių žiedadulkių. Pirmosios Lietuvą pasiekia su oro masėmis iš Vidurio Europos, o netrukus pabyra iš vietinių lazdynų ir alksnių. Dažnas kenčiantis nuo alergijos pavasario laukia ne tik su džiaugsmu, bet ir su nerimu. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai rado išeitį – nuo šiol Vilniaus gyventojai galės naudotis programėle, kuri padeda išvengti žiedadulkių keliamos alergijos.

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorės Ingridos Šaulienės teigimu, mus supančiame skaidriame ore, be kietųjų dalelių, azoto ir anglies dioksido, yra ir bioaerozolių – biologinės kilmės dalelių. Bioaerozoliai – tai ne tik bakterijos ir virusai, bet ir alergiją galinčios sukelti žiedadulkės ir mikroskopinių grybų sporos. Žiedadulkių sukelta alergija vargina ir vaikus, ir suaugusiuosius.

Viena iš hipotezių apie susirgimo aplinkybes skelbia, kad alergijos dažniau pažeidžia tuos asmenis, kurie laikosi pernelyg aukštos higienos. Prof. I. Šaulienė su kolegomis tyrinėja bioaerozolius ne tik siekdami pažinimo tikslų, bet ir tam, kad galėtų pritaikyti mokslo žinias visuomenės reikmėms. Vienas iš naujausių pavyzdžių yra bendradarbiavimas su Vilniaus savivaldybe – bet kuris suinteresuotas asmuo gali stebėti alergeninių žiedadulkių koncentraciją ore realiu laiku.

Augalams nužydėjus alergija nepasibaigia

Žiedadulkės Žemėje egzistuoja daug seniau nei žmonės. Jų tikslas yra pernešti vyriškos kilmės gametofitą nuo vieno augalo prie kito. Augalams būdingos kelios apdulkinimo strategijos. Dalis augalų suformuoja kibius darinius ir išskiria nektarą, kurį surenka bitės. Žiedadulkės prikimba prie bičių ir šios jas perneša.

„Kita strategija yra vėjadulkiai augalai, kurie produkuoja milijardus žiedadulkių, o jas atmosferoje nuo vieno augalo prie kito pasyviai perneša vėjas. Tokios žiedadulkės turi specifinius baltymus (sveikatos požiūriu juos vadiname alergenais), įprastai dalyvaujančius viename iš dauginimosi proceso etapų. Kartais žiedadulkės nusėda ne ant augalo, o ant akių gleivinės arba su įkvepiamo oro srautu patenka į nosį ar burną. Dalis žmonių yra jautrūs žiedadulkių alergenams, ir vos tik jie patenka į organizmą, prasideda staigi reakcija. Ji dažniausiai pasireiškia akių ašarojimu ar perštėjimu, nosies užgulimu arba nosies išskyromis, nes organizmas tarsi nori „išplauti“ alergizuojančias medžiagas“, − pasakoja mokslininkė.

Uosialapis klevas

Žiedadulkių sukelta alergija paveikia apie 5 proc. Lietuvos gyventojų, tad iš šono gali pasirodyti, kad šis klausimas nėra labai svarbus. Tai galėtų paneigti tie, kurie su šia alergija susiduria.

„Šiems žmonėms sudėtinga miegoti, dirbti, skauda galvą, nuolat teka nosis, peršti akys. Tie reiškiniai praeina per 2−3 savaites ir trunka tiek, kiek ilgai žiedadulkes barsto augalai. Žinios apie augalų žydėjimo, o tiksliau, žiedadulkių barstymo, laikotarpį leidžia tos alergijos išvengti. Kai žinai, kad žiedadulkių koncentracija didelė, gali stengtis tiesiog su jomis „nesusitikti“: laikyti uždarytus langus, lauke dėvėti akinius, kepurę, kaukę“, − pataria prof. I. Šaulienė.

Ilgą laiką buvo pasikliaujama paprastu stebėjimu, galvojant, kad žiedadulkių ore yra tuomet, kai aplink matome žydinčius augalus. Mokslininkė teigia, kad net tos pačios rūšies augalų žydėjimo laikas priklauso nuo daugybės veiksnių.

„Mieste augalai žydi anksčiau nei miške, pietų Lietuvoje iki kelių savaičių anksčiau nei šalies šiaurinėje dalyje ir panašiai“, − teigia profesorė.

Nors konkretus augalas peržydi per kelias dienas, paprastai tos rūšies augalų žiedadulkių ore būna iki 2 mėnesių. Vėjadulkių augalų žiedadulkės yra lengvos, vėjas perneša jas gana didelį atstumą, tad žmonės gali įsijautrinti daug ilgesnį laiką.

„Žiedadulkių ore pastebime net tuomet, kai augalai žydi ne mūsų šalyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar yra sniego, bet ore jau gali būti alksnio žiedadulkių, kurios atnešamos iš Vokietijos, yra debesų struktūrose ar oro masėse“, − sako prof. I. Šaulienė.

VU mokslininkų sukurta programėlė padeda išvengti žiedadulkių keliamos alergijos

Bioaerozolius galima tyrinėti įvairiais pjūviais. Kadangi žiedadulkės keliauja iki 6 tūkst. kilometrų, mokslininkai duomenis analizuoja tirdami augalų įvairovę arba daugiamečius duomenis panaudoja vertindami klimato kaitą. Žiedadulkės svarbios atmosferos fizikiniuose procesuose, pavyzdžiui, gali dalyvauti susidarant debesims arba ore formuojantis ledo branduoliams. Prof. I. Šaulienė su kolegomis gilinasi į žiedadulkių savybes ir alergeninį poveikį. Vykdant šiuos mokslinius tyrimus neapsieinama be tarpdisciplininės komandos ir tarptautinio bendradarbiavimo.

„Ore pasklidusių žiedadulkių stebėseną vykdome jau beveik 20 metų. Iš karto pradėjome dirbti su tarptautiniais partneriais, nes tuo metu Lietuvoje analogiški tyrimai nebuvo vykdomi. Sujungę jėgas su meteorologais, aplinkos fizikais, medikais, paskelbėme informaciją apie alergeninių žiedadulkių krūvį Lietuvoje. Per šį laiką pasikeitė stebėjimo prietaisų įvairovė, o tyrimų vykdymas tapo nebeįmanomas be informacinių technologijų specialistų. Pradžioje mokėmės iš kitų, o šiandien esame viena priešakinių mokslinių grupių Europoje ir mielai dalijamės patirtimi su kolegomis iš užsienio“, − teigia prof. I. Šaulienė.

VU mokslininkų sukurta programėlė padeda išvengti žiedadulkių keliamos alergijos

Prof. I. Šaulienė subūrė tarptautinę mokslininkų komandą ir su ja dalyvavo Korperniko atmosferos monitoringo tarnybos iniciatyvoje, kur siekė panaudoti kai kuriuos Koperniko programos renkamus Žemės duomenis visuomenės tikslams.

„Mūsų mokslinė grupė pasiūlė surinktus Koperniko duomenis susieti su Lietuvoje atliekamais žiedadulkių matavimais ir naudoti rengiant alergijos rizikos prognozę. Sukūrėme specialų modelį ir padarėme jį prieinamą visiems suinteresuotiems asmenims, pasitelkdami personalinę alergijos simptomų prognozavimo sistemą (sutrumpintai „Pasyfo“)“, − pasakoja mokslininkė.

Naudodami „Pasyfo“ tokią prognozę gali gauti kiekvienas iš mūsų. Sistema siūlo dvi galimybes: bendrąją alergijos riziką ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę. Pirmuoju atveju užtenka instaliuoti „Pasyfo“ programėlę mobiliajame įrenginyje arba tiesiog naudotis tinklalapio versija. Norintieji gauti jiems asmeniškai sugeneruotą informaciją apie žiedadulkių keliamą riziką sveikatai turėtų ne tik parsisiųsti programėlę, bet ir užsiregistruoti programėlėje integruotame dienoraštyje.

„Kasdien pateikdamas trumpą informaciją apie nosies, akių ir plaučių simptomus, žmogus gali gauti alergijos rizikos prognozę trims ateinančioms dienoms ir sėkmingai planuoti buvimo lauke laiką“, – pasakoja prof. I. Šaulienė.

Dažnai laikraščiuose būna spausdinami augalų žydėjimo kalendoriai, žiedadulkių informacija skelbiama ir orų programėlėse. Bet ši informacija būna netiksli arba atnaujinama pernelyg retai. VU mokslininkų sukurta programėlė išsiskiria tuo, kad informacija yra pateikiama moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, originaliais matavimais ir unikaliu simptomų prognozės modeliu.

„2018 m., kai ši programėlė buvo sukurta, tai buvo visiškai nauja idėja. Šiandien „Pasyfo“ programėlė jau yra parsisiųsta daugiau nei 15 000 kartų. Šiuo metu tariamės dėl naujo projekto, kad per ateinančius kelerius metus „Pasyfo“ įrankiai butų prieinami ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių gyventojams“, − džiaugiasi profesorė.

Žiedadulkių koncentracijos duomenys realiu laiku Vilniuje prieinami visiems

Prof. I. Šaulienės mokslinė grupė užsiima aktyvia savo mokslinių tyrimų sklaida ne tik mokslininkų grupėse, bet ir dalijasi duomenimis bei informacija su visuomene. Informacija „Pasyfo“ tinklalapyje ar Facebook‘e, pranešimai per radiją ir televiziją, bendradarbiavimas su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru bei Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kitomis suinteresuotomis šalimis tapo viena iš profesorės darbo veiklų.

„Ypač džiugina, kad esame ne tik išklausomi, bet ir girdimi. Taip atsirado bendras tikslas su Vilniaus savivaldybe − pateikti visuomenei realaus laiko žiedadulkių koncentraciją“, − kalba mokslininkė.

VU mokslininkai sukūrė aplinką, kur Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ galėtų gyventojams perduoti informaciją apie žiedadulkių koncentraciją ore realiuoju laiku. Tai reikšmingai pagerins alergijos pažeistų asmenų gyvenimo kokybę ir ypač buvimo lauke laiko planavimą. Projekto tinklalapyje žiedadulkių koncentracijos duomenys pateikiami realiuoju laiku. Tai rodo pažangų požiūrį į visuomenės sveikatą ir informavimą. Net žvelgiant Europos mastu realaus laiko duomenys yra prieinami vos keliose šalyse. Tokio pobūdžio paslaugas gauna tik Bavarijos (Vokietija), Serbijos ir Šveicarijos gyventojai.

„Džiaugiamės, kad padedame Vilniui kurti naują patirtį, naują istoriją, kuri yra pažangi ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu“, – teigia prof. I. Šaulienė.