Rugsėjo 18–24 d. yra švenčiama Tarptautinė kurčiųjų savaitė – visą savaitę vyksta įvairūs renginiai, o rugsėjo 24 d. ją vainikuoja Pasaulinė kurčiųjų diena. Apie kurčiųjų savaitę ir iššūkius paprašėme papasakoti buvusį Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentą Kęstutį Vaišnorą, kuris nuo 2022 m. dėsto Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto studentams bendrųjų universitetinių studijų dalyką „Kurčiųjų kultūra ir bendruomenė“.

Ką jums asmeniškai reiškia tarptautinė kurčiųjų savaitė? Kaip ją paminite?

Iš tiesų aš jos neminiu, o švenčiu! Neretai tenka sulaukti klausimo – švenčiate, nes esate kurtieji? Kaip galima švęsti negalią? Būtent tokie klausimai ir įgauna medicininio požiūrio į kurčiuosius prieskonį. Švenčiame, nes didžiuojamės lietuvių kalba, kurčiųjų kultūra, istorija. Vyksta įvairūs renginiai, susitikimai, pasirodymai, tad stengiuosi dalyvauti, tačiau tai ir laikas refleksijai – Lietuvos vertinimui pasaulio kontekste, pasisekimų ir laukiančių iššūkių apmąstymui.

Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė man asmeniškai reiškia pagarbą žmogaus teisėms ir įvairovei, pasididžiavimą lietuvių gestų kalba ir kurčiųjų kultūra, akcentuojant ne medicininį, o žmogaus teisėmis grįstą kalbinį ir kultūrinį požiūrį, atkreipiant visuomenės dėmesį į socialinius iššūkius, su kuriais tenka susidurti kurtiesiems. Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės kiekviena diena turi savo temas, kurias patvirtina Pasaulio kurčiųjų federacija, atsižvelgdama į vyraujančias tendencijas ir dėmesio reikalaujančius klausimus. Lietuvos kurčiųjų draugija yra šios federacijos narė jau nuo 1992 m.

Kęstutis Vaišnora

Kokias klaidas dažniausiai daro girdintieji, bendraudami su kurčiaisiais? Kodėl reikšminga mokyti girdinčius suprasti kurčiųjų kultūrą?

Netinkamas elgesys dažniausiai atsiranda iš nežinojimo, kartais – iš baimės ir pasimetimo. Tokių pavyzdžių galima išskirti nemažai. Pavyzdžiui, kavinėje ar kitoje aplinkoje kurtiesiems ypač sunku paaiškinti, kad jie bendrauja lietuvių gestų kalba ir negali kalbėti žodine kalba, nes paprastai skubotai daroma prielaida, kad asmuo nekalba lietuviškai, todėl atsakoma žodine anglų kalba. Ypač nedera vartoti tokių sąvokų kaip nebylys, kurčnebylys – jos žeidžia. Vengtina ir klausos sutrikimo sąvoka, nes tai medicininės diagnozės apibrėžtis, netinkama asmens įvardijimui. Pasitaiko ypač nederamų situacijų, kai kurčiasis stovi nusisukęs, o girdintysis pradeda šaukti, tikėdamasis, kad kurčiasis atsisuks. Nepasiekę norimo rezultato, žmonės pasimeta ir nežino, ką daryti, kaip atkreipti dėmesį. Todėl ir svarbu informuoti, ugdyti, keisti visuomenės požiūrį į lietuvių gestų kalbą, kurčiųjų kultūrą ir kurčiuosius. Mano ilgametė patirtis šioje švietimo srityje leidžia drąsiai teigti, kad tai iš esmės keičia žmogaus požiūrį, ugdo supratimą ir pagarbą.

Kokius lietuvių gestų kalbos mokymo aukštosiose mokyklose privalumus galėtumėte išvardyti?

Lietuvių gestų kalba turi pranašumą prieš kitas kalbas, nes ja galima komunikuoti, nepaisant didelio atstumo, per stiklą, triukšmingoje aplinkoje, valgant, po vandeniu, kai skauda gerklę ir pan. Tačiau lietuvių gestų kalbos dėstymas aukštosiose mokyklose pirmiausia atskleidžia požiūrį ir kelia kalbos prestižą. Antra, mano nuomone, lietuvių gestų kalbos mokymasis padeda studentams įveikti baimę ir nežinojimą, kai jie susiduria su kurčiuoju ar gestakalbiu. Atsiranda galimybė bendrauti, susikalbėti, pasinaudoti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugomis. Svarbiausia – išmokstama lietuvių gestų kalbos. Mums įprasta mokytis anglų ar kitų kalbų, tačiau Lietuvoje turime ne tik lietuvių, bet ir lietuvių gestų kalbą – dar vieną savo valstybės kalbą. Pabrėžtina, kad nėra vienos universalios gestų kalbos, kiekviena valstybė turi savo nacionalinę gestų kalbą.

Audiovizualinio vertimo studijų programos studentai

Draugystė padeda pažinti bendruomenę iš vidaus

VU Kauno fakulteto audiovizualinio vertimo studijų programoje prieinamumui ir kurčiųjų bendruomenei teikiamas išskirtinis dėmesys. Šią studijų programą pasirinkę studentai mokomi pritaikyti jau parengtus audiovizualinius produktus kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, kurti audiovizualinius kūrinius tikslingai atsižvelgiant į kurčiųjų bendruomenės poreikius. Nuo šio rudens vykdoma ir studijų programa „Audiovizualinis vertimas: skaitmeninio turinio prieinamumas“.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė buvo paminėta ir VU Kauno fakultete. Socialiniuose tinkluose pasidalyta šventiniu sveikinimu kurčiųjų bendruomenei. Trumpame vaizdo klipe filmavosi III ir IV kurso audiovizualinio vertimo studentai, dėstytojos. Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto direktorė prof. Danguolė Satkauskaitė ir Kauno fakulteto dekanas doc. Kęstutis Driaunys buvo pasipuošę simboline melsva spalva minėdami 2022 m. sėkmingai įgyvendintą, o šiemet kartojamą Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) iniciatyvą „Nušvieskime gestų kalbą mėlynai!“. Siekiama pabrėžti daugiau nei 200 nacionalinių gestų kalbų vienybę.

Puoselėdami bendrystę su Lietuvos kurčiųjų draugija, rugsėjo 24 d. audiovizualinio vertimo studentai lankėsi Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kuriame vyko atlikėjo Dominyko Vaitiekūno su kurčiaisiais rengto projekto „Mes taip nesitarėm“ koncertas. Jo metu buvo atliekamos dainos lietuvių gestų ir lietuvių žodine kalba. Pabaigę bendrųjų universitetinių studijų kursą „Kurčiųjų kultūra ir bendruomenė“ studentai sulaukia kvietimų dalyvauti kurčiųjų renginiuose ir taip gali artimiau pažinti kurčiųjų kultūrą.

Informaciją apie 2023 m. Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę galite rasti Lietuvos kurčiųjų draugijos internetiniame tinklalapyje.