Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje įteikti aukščiausi apdovanojimai šalies mokslininkams – 2015 m. Lietuvos mokslo premijos. Iš šešių premijų dvi paskirtos Vilniaus universiteto mokslininkams.

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas, VU Fizikos fakulteto profesorius Jūras Banys džiaugėsi, kad turime iškilių mokslininkų. „Mūsų mokslininkai, vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, yra didžiulis valstybės turtas. Ta šalis, kur vyrauja aukšto lygio mokslas, laikoma turtinga, o žmonių gerovė yra aukšto lygio. Ten, kur nėra mokslo, žmonės gyvena vargingai“, – iškilmėse kalbėjęs prof. J. Banys šiųmečius Lietuvos mokslo premijos laureatus pavadino mokslo grietinėlės atstovais ir jiems palinkėjo siekti dar aukštesnių apdovanojimų.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pabrėžė, kad pagrindiniai mūsų valstybės pažangos rodikliai yra ir privalo būti mokslas, inovacijos, kūrybingi ir išsilavinę žmonės. Ministrės teigimu, jos vadovaujama ministerija nukreipia ES struktūrinių fondų paramą į įvairias mokslo sritis ir turimas modernias laboratorijas.

„Svarbu ne tik siekti kuo aukštesnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės, bet ir orientuotis į rezultatų perdavimą viešajam, privačiajam sektoriams, siekti šių rezultatų komercinės, socialinės-ekonominės naudos“, – sakė A. Pitrėnienė. Ji pabrėžė, kad labai svarbu dalyvauti tarptautinėse mokslo programose. Taip padidinsime savo konkurencingumą pasaulyje. Ministrė tikisi, kad prie esminių pasiekimų mokslinių tyrimų, inovacijų, aukštųjų technologijų plėtros srityse prisidės kovo 15 d. atsidarysiantys Jungtinis gyvybės mokslų ir Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centrai.

Fizinių mokslų srityje Lietuvos mokslo premija įvertinti Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros mokslininkai prof. Gytis Juška, prof. Kęstutis Arlauskas ir dr. Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“.

Kaip paaiškino prof. G. Juška, netvarkios sandaros medžiagoms priklauso visos, išskyrus kristalą. Tačiau gamta ir gyvybė susikūrė ne kristaluose. VU fizikai pasiūlė krūvininkų pernašos ir rekombinacijos tyrimo metodus, nes kristalų tyrimų metodai netinkami netvarkioms struktūroms tirti. Mokslininkų gauti rezultatai – bendradarbiavimo su kolegomis iš Kanados, Čekijos, Japonijos, Meksikos, Suomijos, Austrijos, Vokietijos, Australijos, Anglijos, taip pat Kauno technologijos universiteto padarinys. Šie metodai plačiai taikomi pasaulyje ir tarptautiniuose žurnaluose pacituoti kelis šimtus kartų.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriaus profesoriui Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“.

Apie tai, kad pelnė šį garbingą apdovanojimą, prof. J. Žilinskas sužinojo iš naujienų portalų. „Pamatęs savo pavardę, labai nustebau, tad iškart įsijungiau „Panoramą“, kad pasitikrinčiau“, – šyptelėjo informatikas. Jis, pristatydamas savo darbą, paaiškino ieškojęs geriausių sprendimų tam tikroje situacijoje: „Pavyzdžiui, galime eiti žemyn į daubą ir rasti jos apačią. Kai daubų daug, jų visų nematome, bet vis tiek turime surasti pačią geriausią vietą. Tam reikia globalios paieškos algoritmų, kuriems skirtas mano darbų ciklas.“ Mokslininkas pasidžiaugė galėjęs bendradarbiauti su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, kolegomis iš Anglijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos šešios premijos. Vienos premijos dydis siekia apie 29,6 tūkst. eurų.