Šiandien pasaulyje vis daugiau diskutuojama apie keturių darbo dienų savaitę. Įvairiose šalyse pastaruosius kelerius metus intensyviai vykdomi su tuo susiję eksperimentai, kurių rezultatai išties pozityvūs – didžioji dalis tyrimus atlikusių įmonių visiškai perėjo prie tokio darbo modelio, išaugo ne tik darbuotojų pasitenkinimas, motyvacija, bet ir darbo našumas. Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ apie tai pasakoja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Agnė Laužadytė-Tutlienė.

Kalbos prasidėjo dar XX amžiuje

Minčių apie trumpesnę darbo savaitę kilo dar XX a. pirmoje pusėje. Doc. A. Laužadytė-Tutlienė primena garsų britų ekonomistą Johnoną Maynardą Keynesą, kuris jau tuomet teigė, kad XXI a. vidutinė darbo savaitė truks, tikėtina, iki penkiolikos valandų.

„Tai buvo aiškinama tuo, kad turėtų užtekti išteklių materialiniams žmonių poreikiams patenkinti. Tačiau prognozė nepasiteisino“, – sako docentė.

Anot jos, dabartines intensyvesnes diskusijas apie trumpesnį darbo laiką paskatino COVID-19 pandemija, kuri atskleidė, kad vis dėlto lankstų darbo grafiką yra įmanoma pasiekti. Buvo atlikta begalė mokslinių tyrimų įvairiose šalyse, kuriais įrodyta, kad papildomas laisvadienis padidina tiek darbuotojų motyvaciją, tiek pasitenkinimą darbu, o darbo našumas smarkiai išauga.

Eksperimentų lyderė Islandija ir pozityvūs rezultatai

Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, bet dažniausiai įvardijami kaip didžiulė sėkmė.

„Pirmoji šalis, kuri ėmėsi šių eksperimentų, yra Islandija. Ji tokius tyrimus pradėjo vykdyti dar 2015 m., – pasakoja pašnekovė. – Nuo 2015 iki 2019 m. Islandijoje buvo atlikti du dideli tyrimai, kurie vadinami itin sėkmingais. Ypač tai tinka viešojo sektoriaus darbuotojams. Planuojama, kad Islandija artimiausiu metu gali pereiti prie tokio darbo modelio. Tuo tarpu pirmoji šalis, valstybiniu lygmeniu įgyvendinusi šią idėją, beje, visai neseniai – 2022 m., yra Belgija.“

Mokslininkė teigia, kad tyrimai buvo pradėti nuo valstybinio sektoriaus, taip pat atliekami ir su šalies įmonėmis. Pirmasis eksperimentas buvo dėl sutrumpėjusios darbo savaitės trukmės, pasiūlyta idėja taikyti keturių dienų darbo savaitę. Kitas modelis – penkių darbo dienų, tačiau trumpesnių darbo valandų, taikymas.

Pasak doc. A. Laužadytės-Tutlienės, atlikus šiuos tyrimus nustatytas gerokai didesnis darbuotojų pasitenkinimo lygis, pastebėta, kad viršvalandžių dėl to neteko dirbti, buvo įrodyta, kad pasitenkinimo darbu ir didesnės motyvacijos veiksnys buvo itin stiprus. Neigiamų poveikių nepasireiškė. Vėliau, apklausus darbuotojus, buvo nustatyta, kad didžioji dauguma norėtų dirbti sutrumpintą darbo laiką, o daugeliu atvejų tai gali būti pritaikoma.

„Paminėti vertas ne pelno siekiančios organizacijos „Four Days a Week Global“ apibendrinimas. 2022 m. jų iniciatyva buvo vykdomas plataus masto tyrimas, kuriame dalyvavo 33 įmonės iš tokių šalių kaip JAV, Airija, Australija ir kt., iš viso 903 darbuotojai. Visi dalyviai patirtį įvertino kaip itin sėkmingą, vėliau iš tų įmonių nė viena negrįžo prie penkių darbo dienų savaitės“, – pasakoja docentė.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė pamini dar vieną tyrimą, kuris buvo atliktas Jungtinėje Karalystėje 2022 m. Bandomosios programos metu buvo tiriamas trumpesnės darbo savaitės poveikis įmonių našumui ir darbuotojų gerovei, taip pat ir aplinkai bei lyčių lygybei. Tyrime dalyvavo apie 70 įmonių, 86 proc. jų pasisakė, kad planuoja naują darbo tvarką įteisinti visam laikui.

Rezultatai priklauso nuo darbo įpročių ir mentaliteto

Vis dėlto ne visose šalyse tyrimų rezultatai vien tik pozityvūs. Docentė atkreipia dėmesį, kad kiek kitokius rezultatus parodė tyrimas, atliktas Pietų Korėjoje.

„Iš karto priminsiu, kad Pietų Korėja tik 2004 m. šeštadienius paskelbė laisvomis dienomis – iki tol tai buvo darbo diena. Korėjos universiteto Seule profesorius Robertas Rudolfas ištyrė trumpesnės darbo savaitės poveikį vaikų turinčioms poroms. Buvo nustatyta, kad toks darbo savaitės sutrumpinimas darbuotojų gyvenimo pastebimai teigiamai nepaveikė. To priežastys – kai kuriose įmonėse padidėjo darbdavių reikalavimai, kai kurios sutrumpino atostogas, rezultatai išėjo nevienareikšmiai.“

Mokslininkas taip pat išsiaiškino, kad dirbančios moterys buvo labiau patenkintos naujienomis nei vyrai. Tai sietina su tuo, kad tradicinėje korėjiečių šeimoje negalėdamos pakankamai laiko skirti šeimai moterys kenčia gerokai dažniau.

„Mes tai galėtume paaiškinti paprasčiausiais mentaliteto skirtumais“, – nepasiteisinusį tyrimą apibendrina doc. A. Laužadytė-Tutlienė.

Nauda – ir darbuotojui, ir darbdaviui

Pašnekovė pasakoja, kad dar prieš valstybinio masto tyrimus atsirado pirmaujančių įmonių, kurios analogiškus tyrimus pradėjo savo iniciatyva. Pavyzdžiui, bendrovė „Treehouse“, užsiimanti internetiniu techniniu lavinimu. Jos vadovas Ryanas Karsonas keturių dienų darbo savaitės eksperimentą atliko dar 2006 m. Jis buvo itin patenkintas rezultatais, įmonė tapo itin pelninga, pajamos ryškiai padidėjo, personalo išlaikymo rodiklis tapo maksimalus.

„Dar vienas pavyzdys – 2016 m. kompanijos, kuri gamino irklentes, vadovas sutrumpino darbo dieną iki penkių valandų, o darbuotojų algą padidino beveik du kartus, be to, pasiūlė visiems darbuotojams pervesti penkis procentus pelno, – apie drąsų eksperimentą pasakoja docentė. – Ko jis prašė darbuotojų – dirbti dvigubai efektyviau. Rezultatai pasiteisino, įmonė pateko į sparčiausiai besivystančių JAV verslo įmonių sąrašą, buvo pasiekta didelė sėkmė. Pavydžiai rodo, kad nauda yra tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.“

Atlyginimas ir motyvavimo veiksnys

Gana dažnai yra manoma, kad sutrumpėjus darbo savaitei ar darbo valandoms nukentės darbuotojo atlyginimas. Doc. A. Laužadytė-Tutlienė aiškina, kad taikant tokį modelį paprastai yra pereinama prie sistemos 100/80/100. Tai reiškia, kad darbuotojai gauna 100 proc. atlyginimo už 80 proc. darbo laiko mainais į 100 proc. našumą. Darbo krūvis nesikeičia, atlyginimas taip pat, tik sutrumpėja darbo laikas. Iš tokio darbo modelio tikimasi, kad darbuotojas dėl padidėjusios motyvacijos ir ilgesnio poilsio laiko per tas keturias dienas dirbs gerokai efektyviau, o tai jau yra įrodyta ir tyrimais.

„Dažnai spėliojama, kad jeigu žmonės su tomis pačiomis užduotimis susitvarko taip pat gerai per trumpesnį darbo laiką, galbūt tai reiškia, kad jie mažiau stengiasi ar net šiek tiek pritingi. Sakyčiau, kad tai vis dėlto labiau motyvavimo klausimas. Psichologai ištyrė, kad motyvacija yra itin svarbi, kaip ir darbuotojų psichologinė būsena. O ji yra susijusi su fizine savijauta, tad turintys daugiau poilsio laiko, kokybiškai jį išnaudojantys darbuotojai, tikėtina, bus produktyvesni, nes jų psichologinė savijauta bus geresnė“, – aiškina mokslininkė.

Kada šį modelį taikysime Lietuvoje?

Pašnekovė primena, kad Lietuvoje ši naujovė iš dalies yra įvesta – nuo 2023 m. pradžios tėvai, auginantys vaikus iki trejų metų ir dirbantys valstybės bei savivaldybių įstaigose, turi teisę į sutrumpintą 32 valandų darbo savaitę už tą patį atlygį.

„Tai yra analogiškas modelis, apie kurį šiandien ir diskutuojame. Ši naujovė įvesta būtent viešajame sektoriuje todėl, kad vaiko priežiūros išmokos ir darbo užmokesčio fondas yra formuojamas iš valstybės lėšų. Seimo pirmininkės teigimu, įvedus tokį modelį ir privačiame sektoriuje, verslams tai galėtų tapti papildoma našta, todėl pirmiausia siūloma eiti pažingsniui. Naujajam modeliui pasiteisinus, jo taikymą būtų galima plėsti“, – sako ji.

Tačiau, anot VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentės, mūsų šalyje  jaučiamas ryškus privataus verslo atstovų prieštaravimas dėl trumpesnės darbo savaitės. Didžioji dauguma šalies įmonių teigia, kad tokiems pokyčiams jos tikrai nėra pasirengusios ir šiai tvarkai nepritartų.

„Tai iš dalies yra susiję su mentalitetu, kai bijoma naujovių ir tikima, kad jos gali pakenkti“, – mano mokslininkė.