Istorinėje Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje pristatyta 100 litų moneta, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėlapio išleidimo 400 metų sukakčiai. Renginys gruodžio 16 d. šioje salėje vyko neatsitiktinai – čia eksponuojamas ir pats žemėlapis, tik šiek tiek vėlesnės laidos. Tai vienas vertingiausių ir rečiausiai rodomų bibliotekoje saugomų dokumentų.
L. e. p. rektorius prof. Jūras Banys sveikindamas susirinkusiuosius pasidalijo pastebėjimu, kad gal jau apskritos monetos nueina į praeitį. Bet, kaip teigia Lietuvos banko valdybos narys dr. Marius Jurgilas, šįkart tematika – unikalus didingos Lietuvos praeities liudininkas, pirmasis žemėlapis – pasufleravo neįprastą monetoms keturkampio formą. Tai pirmoji tokia moneta per 20 metų Lietuvos banko kolekcinių monetų kaldinimo istorijoje. Išskirtinę temą pabrėžė ir dailininkas Rolandas Rimkūnas.
Istorikas, VU profesorius Alfredas Bumblauskas yra lankstinuko, išleisto kartu su kolekcine moneta, teksto autorius. Jis sakė: „Žemėlapis – ne tik mokslo ir meno paminklas, ne tik kartografinis paminklas, jis yra idėjinė programa.“ Lankstinuke prof. A. Bumblauskas rašo: „Žemėlapio sudarytojai polemizavo su ankstesniais „netikrais ir dargi priešingais“ Lietuvos vaizdais ir aprašais, įrodinėdami, kad Lietuva – civilizuota šalis, neatsiliekanti nuo kitų Europos valstybių.“
Pirmasis Lietuvoje nubraižytas Lietuvos žemėlapis (autorius Tomas Makovskis, Radvilų Nesvyžiaus dvaro dailininkas), išspausdintas 1613 m. Amsterdame Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva, atspindi istorines ir politines aktualijas. Tikslumu ir estetine raiška šis žemėlapis nenusileido kitiems to meto Europos žemėlapiams, kai kuriais atžvilgiais juos pranoko. Kaip rašo prof. A. Bumblauskas, žemėlapis sudarytas remiantis to meto naujausiais topografiniais Lietuvos teritorijos matavimais. Juos atliko anglų kilmės VU profesorius jėzuitas Jokūbas Bosgravė. Duomenys atitiko griežčiausius to meto kartografijos reikalavimus.
Sidabro monetoje, skirtoje pirmojo LDK žemėlapio 400 metų sukakčiai, atvaizduoti jo fragmentai ir iniciatoriaus M. K. Radvilos Našlaitėlio portretas (dailininkai Rolandas Rimkūnas, Eglė Rimkūnienė, gipsinį modelį išliejo dailininkas Giedrius Paulauskis). Monetas kaldino UAB „Lietuvos monetų kalykla“. Tiražas – 4000.
Tai jau 82-oji Lietuvos banko kolekcinė moneta.
Komentarų nėra. Būk pirmas!