Gruodžio pabaigoje baigėsi ketvirtą kartą Klasikų asociacijos kartu su Filologijos fakultetu organizuota Klasikų akademija. Pirmaisiais metais subūrusi tik 18 mokinių, pernai ji sulaukė 65 dalyvių.

Akademija įtraukia moksleivius, todėl kai kurie jų grįžta antrą ar trečią kartą. Štai Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivis Simonas Baliukonis, trečiąkart lankęs Klasikų akademijos paskaitas, pasakoja: „Šiemet, dar neprasidėjus mokslo metams, ir vėl su nekantrumu įžengiau į Filologijos fakultetą, kuriame – Klasikų akademijos džiaugsmą jau patyrusių ir jį dar tik atrasiančių entuziastingų moksleivių veidai. Patį ir vėl maloniai nustebina ne tik bendraminčių gausa, bet ir neblėstanti akademijos organizatorių motyvacija. Ir štai nepastebimai prabėga pusmetis, per kurį įgyjama tiek naujų žinių, sužinoma tiek įdomių ir juokingų faktų. Teatras, skulptūra, literatūra, filosofija, graikų ir Romos istorija, instinktyviai dominančios lotyniškos Sarbievijaus eilės, Vytauto laiškai bei Radvilos Našlaitėlio kelionė į Jeruzalę. Neverta bandyti išvardyti visko, tačiau… Mano interesų žmogus negali gyventi be sielą glostančių mažo ratelio pamąstymų apie sąžinę, paklusnumą, draugystę, meilę, grožį, išmintį. Ir visa tai, be abejo, per Platono dialogų ar Aristotelio veikalų prizmę. Dabar keista, kaip iki šiol (!) nežinojau apie Cicerono kalbas prieš perversmininką Katiliną ar nebuvau skaitęs, kaip Vergilijus dar prieš mūsų erą į vietą pastatė zodiako ženklus. Įdomu, kai pagaliau išgirsti ne tik eilinius pagyrimus Romos teisei, bet ir patį jos turinį, o klausydamasis apie graikų mitologiją ne tik prisimeni jau girdėtus siužetus, vėl iš naujo susimąstai apie puikybės (hiubris) padariniuss, bet ir nustembi sužinojęs, kad Argo regiono Madonos vaizduose matomas ne kas kita kaip Heros argietės simbolis granatas.“

Pamąstymais dalijasi ir antrąkart akademijoje dalyvavęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivis Benediktas Alekna: „Pasibaigus šių mokslo metų Klasikų akademijai, galvoje liko daug minčių ir įspūdžių: gausybė įdomių paskaitų ir seminarų jau antrus metus teikė vertingų ir išganingų žinių apie antiką. Labiausiai įsimintina pastarosios Klasikų akademijos dalimi, regis, tapo filosofijos seminarai. Šiemet jų turėjome tris: du rugsėjo pradžioje (Platono „Kritonas“ ir Aristotelio „Nikomacho etika“) ir vieną baigiamąjį gruodį – tikrą vyšnaitę ant klasikinio torto, seminarą, skirtą Platono „Puotai“. Filosofijai skirti seminarai mane keri jau nuo praėjusių metų – juose nagrinėjamos temos aktualios ir šiandien, jos tiesiog spinduliuoja fundamentinę, klasikinę vertę. Per seminarus su bendraamžiais, vadovaujami neprilygstamojo Viliaus Bartninko, nuosekliai aptarėme daugybę filosofiniuose tekstuose iškylančių klausimų, mėginome ieškoti atsakymų, o po ilgų ir tikrai nelengvų paieškų likdavome dar labiau sužavėti graikų autorių mąstymo meistriškumo ir skvarbumo.

Antrasis didelį įspūdį palikęs Klasikų akademijos dėmuo – Tomo Rikliaus ir Audronės Kučinskienės paskaitos apie graikų meną ir ikonografiją. Šiose paskaitose ir seminaruose daug sužinojau apie antikos meną ir jo įtaką moderniajam menui. Dabar galiu daug ramiau (ir įdomiau!) keliauti po Europos ir JAV muziejus – aiškesnės tapo daugybės meno kūrinių mintys. Noriu visiems Klasikų akademijos organizatoriams palinkėti sėkmės tęsiant šį nuostabų projektą.“

Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus moksleivis Augustas Landsbergis taip pat pasidalijo įspūdžiais apie 2016 m. rudens semestro metu vykusią akademiją: „Klasikų akademija leido atrasti dar nematytą pasaulį. Atėjau, tiesą pasakius, todėl, kad pažįstama pasiūlė, daug nesitikėjau, tačiau buvo ne tik įdomu, bet ir smagu. Skaityti kūriniai tapo labai geru įvadu į filosofijos pasaulį. Turėjome progų diskutuoti su itin įdomiais lektoriais, kurie leido samprotauti apie skaitytus kūrinius ir palyginti skirtingas interpretacijas.

Išklausęs akademijos kursą pagalvoju, kad norėtųsi daugiau. Organizatoriai aiškiai pateikdavo, paruošdavo susitikimams reikalingą informaciją, davė naudingų patarimų norintiesiems toliau tęsti šią žinių paiešką (siūlydami knygas, kurias vertėtų perskaityti, kaip jas skaityti ir t. t.).

Tačiau prieš susitikimą geriau ateiti papildomai pasiskaičius. Taip pat norėtųsi daugiau fokuso, nes būtų įdomu kasmet pereiti tam tikrus laikotarpius, temas.“

Apibendrinant Klasikų akademijos veiklą, galima pacituoti A. Landsbergį: „Šis užsiėmimas yra geras lopas, kuris užtaiso žinių trūkumą, susidariusį mokykloje, juo labiau tai turėtų būti privaloma, nes ši akademija prilygsta bendrajam išsilavinimui.“