Spalio 21 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos mokslų centro konferencijų salėje įvyko ketvirtieji kandidatų į VU tarybos narius debatai, kuriuose medicinos ir sveikatos mokslų srities kandidatai pristatė savo vizijas. Debatuose dalyvavo VU Medicinos fakulteto atstovai prof. Natalja Istomina, prof. Tomas Poškus ir prof. Algirdas Utkus.
Kandidatai į VU tarybą prisistatė, diskutavo apie detalesnį lėšų paskirstymą, VU autonomiškumą ir atsakė į kitus žiūrovų užduotus klausimus.
Išsiskyrė požiūris į sričių rėmimą
Prisistatę kandidatai diskusiją pradėjo atsakydami, į kurias sritis VU privalo investuoti norėdamas gerinti studijų ir mokslo kokybę. Prof. T. Poškus tikino, kad VU turėtų identifikuoti stipriąsias vietas ir jas dar labiau stiprinti.
Prof. Tomas Poškus
„Jeigu visiems paskirstysime vienodai po truputį, greičiausiai nepasieksime proveržio nė vienoje srityje. Turime aiškiai apsibrėžti, ko siekiame kaip universitetas. Jei mus tenkina buvimas ketvirtajame šimtuke ateinančius penkerius, dešimt ar penkiasdešimt metų, tuomet galime investuoti po truputį į visas sritis ir sulauksime panašaus rezultato. Tačiau jei norime kilti iš 400-osios vietos aukštyn, privalome sutelkti dėmesį į aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir tinkamą jų publikavimą. Manau, turime identifikuoti sritis, kuriose universitetas galėtų būti stiprus, ir šias sritis remti daugiau nei kitas. Tai būtų naudinga visiems, nes, pakilus universiteto reitingams, galėtume gauti geresnį finansavimą moksliniams tyrimams, pritraukti daugiau studentų ir taip spręsti kitus iššūkius“, – kalbėjo kandidatas.
Atsakydamas į tai prof. A. Utkus tvirtino, kad galima svarstyti šiek tiek didesnį stipriausių sričių rėmimą, tačiau jokiu būdu negalima pamiršti kitų sričių, kurios šiuo metu galbūt yra „mažiau sėkmingos“.
Prof. Algirdas Utkus
„Ko gero, pagrindinis tikslas turėtų būti skatinti, kad kuo daugiau mokslininkų įvairiose srityse kurtų mokslą, vykdytų projektus, publikuotų savo darbus, o kartu pritrauktų ir finansavimą. Manau, kad universiteto administracija turėtų siekti sudėlioti prioritetus taip, kad remtų tam tikras sritis šiek tiek daugiau, bet nepamirštų ir kitų. Svarbu identifikuoti ir paremti mokslininkus, kurie dirba mažiau žinomose srityse“, – teigė profesorius.
Prof. N. Istomina įsitikinusi, kad prioritetas turėtų būti mokslo vystymas. Jos nuomone, itin svarbu investuoti į žmones – mokslininkus, kurie kurtų ir formuotų komandas, įtraukdami visų pakopų studentus, kad moksliniai tyrimai vyktų „ne chaotiškai ar vien tik tam tikrose srityse, bet stiprėtų fakultetų stipriosios pusės ir būtų pritraukiami talentingi žmonės“.
Prof. Natalja Istomina
„Manau, labai svarbu, kad atvyktų žinomi tyrėjai iš užsienio, kurių šiuo metu mums trūksta. Taip pat būtina investuoti į mūsų mokslininkus, kurie geba pritraukti projektus ir finansavimą. Tačiau kartu reikėtų skirti dėmesį ir toms sritims, kurios šiuo metu galbūt negeneruoja didelių pajamų. Nemanau, kad turėtume supriešinti įvairias mokslo sritis – humanitariniai mokslai yra labai reikalingi. Nors galbūt kai kurios jų sritys nepritrauks daug investicijų, tačiau jos turi būti visapusiškai palaikomos universiteto. Reikėtų skatinti tarpdiciplininius tyrimus, kurie leistų rasti bendrus sprendimus. Taip pat svarbu didinti internacionalizaciją ir komandų vienovę, siekiant, kad studijos ir mokslas būtų integruoti“, – teigė profesorė.
Išskyrė aktyvesnį VU Tarybos narių dalyvavimą politinėje erdvėje
Prof. T. Poškus pabrėžė, kad autonomija yra kertinis VU veikimo principas. Vis dėlto, jo nuomone, VU galėtų būti dar autonomiškesnis, jei aktyviau dalyvautų Lietuvos visuomenės gyvenime: „Vilniaus universitetas ugdo daug Lietuvos šviesuomenės atstovų, kurie galėtų aktyviau įsitraukti į politinę veiklą ir visuomeninę raišką, taip stiprindami universiteto savarankiškumą ir didindami jo įtaką priimant svarbius sprendimus Lietuvoje.“
Prof. A. Utkus pridūrė, kad VU autonomija yra įtvirtinta Statute, aiškiai apibrėžta ir veikianti. Tačiau, jo nuomone, Tarybos nariai taip pat turėtų aktyviau vykdyti gerąją lobistinę veiklą, palaikyti dialogą su Vyriausybe, Seimo nariais ir įvairiais komitetais. Jis mano, kad aktyvesnė lobistinė veikla prisidėtų prie VU augimo, stiprintų jo autonomiją ir savivaldą.
Prof. N. Istomina pritarė šiems teiginiams ir paantrino, kad išrinktas Tarybos narys turėtų atstovauti VU įvairiais lygiais, bendradarbiaudamas su Vilniaus ir kitų miestų vadovais, Vyriausybės atstovais ir ministerijomis, atsakingomis už konkrečias sritis. Ji pažymėjo, kad itin svarbu įtraukti VU atstovus priimant politinius sprendimus.
Diskusiją moderavo prof. Vytautas Kasiulevičius.
Kandidatai į VU tarybą aptarė ir daugiau klausimų. Jie papasakojo apie savo patirtį, diskutavo, kam turėtų atstovauti Tarybos narys, ir atsakė į kitus žiūrovų užduotus klausimus. Visą debatų įrašą galite pamatyti čia.
Primename, kad šią savaitę vyks paskutiniai treji debatai, skirti kandidatams į VU tarybą prisistatyti. Artimiausi debatai vyks VU Teatro salėje (Universiteto g. 3) spalio 22 d. 17 val. Diskusijoje dalyvaus: Kornelijus Platelis (Filologijos fakultetas), Rasa Antanavičiūtė (Istorijos fakultetas, Filosofijos fakultetas), Marius Jurgilas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), Rūta Skyrienė (Verslo mokykla), Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė (Komunikacijos fakultetas), Inga Davidonienė (Kauno fakultetas), Toma Monginė (Kauno fakultetas), Algimantas Markauskas (Medicinos fakultetas, Gyvybės mokslų centras), Genovaitė Voverienė (Medicinos fakultetas, Gyvybės mokslų centras), Alvydas Žabolis (Fizikos fakultetas) ir Jūratė Petrauskienė (Matematikos ir informatikos fakultetas). Diskusiją moderuos Donatas Puslys. Debatus bus galima stebėti tiesiogiai čia.
Komentarų nėra. Būk pirmas!