Birželio 19–20 dienomis VU Komunikacijos fakultete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Komunikacijos ir informacijos mokslai tinklaveikos visuomenėje: patirtys ir įžvalgos. II“.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir įžvalgomis dalijosi JAV, Norvegijos, Olandijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai. Buvo aptarta šiuolaikinių komunikacijos ir informacijos tyrimų problematika, diskutuota apie socialinių ir kultūrinių tyrimų rezultatus.

Didžiausio auditorijos dėmesio sulaukė plenariniai kviestinių svečių pranešimai.

Vienas žymiausių Europos antropologų, Oslo universiteto (Norvegija) profesorius Thomas Hyllandas Ericksenas pranešime „Momentinė komunikacija ir lėtas mąstymas“ aptarė komunikacijos ir informacijos revoliuciją, tvirtindamas, kad ji lėmė to, kas vyksta lėtai, menkumą, prisidėjo prie chaoso sukūrimo ir įvedė greitojo laiko sampratą. Elektroninis paštas, socialiniai tinklai telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose, kasvalandiniai žiniasklaidos priemonių „degančių“ naujienų pranešimai – visa tai yra dalis realybės, patiriamos nuolatinio prisijungimo prie tinklo metu.

Kalifornijos universiteto (Los Andželas, JAV) profesorė Anne Gilliland pranešime „Informacijos paieškos metodų pritaikymas atsižvelgiant į archyvinių vaidmenų perkėlimą ir reikalavimus tinklaveikos visuomenėje“ apžvelgė dokumentų valdymo (angl. recordkeeping) istoriją, vertinimą ir kūrimą, kultūrines ir bendruomenines informacines sistemas; metaduomenų kūrimą, valdymą ir archeologiją; bendruomenės koncepcija grįstą archyvavimą ir teisinius aspektus; archyvistikos tyrimų metodus ir jų taikymą.

Talino universiteto (Estija) mokslininkas Andresas Jõesaaras pranešime „Visuomeninė žiniasklaida – vienas namuose abonentinių transliacijų eroje ar aktyvus socialinių tinklų žaidėjas?“ analizavo Estijos visuomeninio transliuotojo (ERR) pavyzdį. Žiniasklaidos paradigmos pokytis verčia žiniasklaidos institucijas permąstyti savo vidaus ir išorės strategijas, įskaitant santykius ir veiksmus, susijusius su socialiniais tinklais.

„Kai kaskart pristatoma nauja žiniasklaidos priemonė, ji mūsų visuomenėje sulaukia skirtingų reakcijų. Technologijų optimistai įsitikinę, kad einame prie utopinės situacijos, nes naujoji žiniasklaida išspręs daugelį visuomeninių problemų, o technologijų pesimistai prognozuoja gana apokaliptines pasekmes“, – pranešime „Technologijų kartos: senosios ir naujosios žiniasklaidos priemonės ir amžiaus (ne)atitikimas“ pastebėjo Amsterdamo universiteto (Olandija) profesorius Eugène‘as Loosas. Pranešėjas apžvelgė amžiaus vaidmenį nustatant, kaip skirtingų kartų žmonės reaguoja į naujų informavimo priemonių įvedimą.

Muzeologijos ekspertas profesorius Pieteris van Menschas (Olandija) pranešime „Ar 1980-ųjų muziejinė teorija vis dar aktuali tinklaveikos visuomenėje?“ pristatė tris muziejinės koncepcijos tradicijas: „vidurio Europos“, „prancūziškąją“ (bendrai vadinamą muséology nouvelle) ir „britiškąją“ (arba naujosios muziejininkystės). Skaitmeninė revoliucija, internetas, socialinių tinklų atsiradimas ir tinklaveikos visuomenė beveik nebuvo svarstoma šiose trijose teorijose. Pranešime pateikti argumentai, kad naujosios technologijos teikia struktūrą, kurioje pradiniai idealai, kuriais paremtos šios trys tradicijos, gali būti plačiau realizuotos negu tada, kai šie idealai buvo suformuluoti. Raktiniai žodžiai: dalyvavimas („museum“ 2.0) ir integracija („museum 3.0“). Abiem atvejais keliami iššūkiai profesionalumo parametrams, reikalaujantys naujai suvokti mokymą.

Savaitės pabaigoje paskelbsime šių pranešimų vaizdo įrašus.