Rimta ir gana sudėtingai sprendžiama problema, su kuria šiandien susiduria universitetai (ne išimtis ir VU) – kursinių ir baigiamųjų darbų plagijavimas. Ne visada įmanoma nustatyti plagijuotą darbą. Kaip išspręsti šią problemą, kai galybė skelbimų interneto erdvėje siūlo originalius kursinius ar bakalaurinius darbus, aišku, už tam tikrą sumą?

Štai, sukčiaujančių teisės, ekonomikos ir vadybos studentų džiaugsmui, į pagalbą atkeliauja ir pirmasis mano užtiktas internetinis puslapis, teikiantis šio tipo paslaugas. Šiame tinklalapyje skelbiama: „Visi mūsų darbai – vienetiniai ir originalūs.“ Beje, ne už ačiū. Kursinis darbas kainuoja 590 litų, bakalauro darbas – 2200 litų, o magistro darbui reikėtų sutaupyti 2500 litų. Tai tik vienas iš didelio skaičiaus daugumai prieinamų pasiūlymų.

Ne visi tokio tipo autorinius darbus rašantys asmenys pasirenka tokį atvirą reklamos būdą. Dauguma jų jau ilgą laiką užsitikrinę gerą vardą tarp studentų, tad jų kontaktai pasiekia užsakovus su rekomendacijomis. Su viena daug metų šiuo amatu užsiimančia moterimi pavyko pakalbėti ir man. Pašnekovė, užtikrinta, kad jos vardas nebus paviešintas, mielai sutiko atsakyti į klausimus. Šios moters kontaktai keliauja iš rankų į rankas – ji daugiau nei dešimtį metų rašo referatus, kursinius, bakalaurinius ar net magistro darbus. „Studentai mane susiranda per rekomendacijas“, – teigia ji. Anot pašnekovės, sesijos metu būna pats darbymetis ir tenka darbuotis sušilus. Ji patvirtino faktą, kad šioje srityje besiverčiantys asmenys puikiai uždirba: „Taip, iš šios veiklos visiškai įmanoma išgyventi.“ Moteris sako, kad, pradėjus tuo verstis, pirmus metus dirbti sunkoka, tačiau kuo toliau, tuo lengviau. Pasak jos, darbų kainos priklauso nuo aplinkybių ir gali labai skirtis. Pavyzdžiui, universitetinių darbų apimtys ir reikalavimai didesni nei kolegijų, tad kainos svyruoja nuo 1000 iki 4000 litų. Nenuostabu, kad aukštųjų mokyklų studentams darbus rašančių asmenų vis daugėja. „Pati pažįstu keletą, o žinau nemažai, nes internete egzistuoja forumai, kuriuose susirašinėjama, mokomasi ir keičiamasi patarimais, kaip geriau atlikti darbus.“ Tuo metu, kai sąžiningi studentai pluša iš peties, užsisakę kursinį darbą kolegos jį savo rankose gali turėti jau po trijų dienų, bakalauro darbą – po savaitės. Labiausiai nustebino tai, kad, paprašiusi pašnekovės įvardyti kelias aukštąsias mokyklas, kurių studentai pagalbos kreipiasi dažniausiai, tarp jų išgirdau Vilniaus universiteto pavadinimą. Pasak jos, per metus vidutiniškai kreipiasi penki VU studentai, dažniausiai studijuojantys pagal vadybos ar ekonomikos studijų programas.

Ne vienas stropus ir sąžiningas studentas pagrįstai kelia klausimą: kiek rimtai yra sprendžiamas plagiato klausimas universitete ir ar išvis kas nors daroma, o gal tik bus?

Siekiant studijų kokybės, VU sukurta studentų rašto darbų originalumo patikros programa – elektroninio plagiato atpažinimo sistema (EPAS). Apie šią sistemą plačiau papasakoti sutiko VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centro direktorė, profesorė dr. Marija Stonkienė. Pasak jos, EPAS, VU įdiegta dar 2007-ųjų pradžioje, yra veiksminga, tačiau šios sistemos efektyvumą riboja tai, kad tarpusavyje lyginami tik sukauptoje duomenų bazėje esantys darbai. Sistema veikia tokiu principu, kad lyginant darbus, esančius duomenų bazėje, pagal tam tikrus parametrus nustatomas esminių rašto darbų žodžių sekų pasikartojimas arba minimalus rašto darbų žodžių sutapimas, kuris išreiškiamas procentais. Atlikus rašto darbo turinio palyginimą su kitų duomenų bazėje sukauptų darbų turiniu nustatomos maksimalaus ilgio viena po kitos einančios sutampančios žodžių sekos. EPAS leidžia nustatyti ir vieną iš plagijavimo technikų – originalaus teksto sukeitimą vietomis. Sistemoje nurodomas minimalus sutapimo procentas padeda aptikti pakeistas žodžių sekas. M. Stonkienė pabrėžė, kad EPAS yra tik priemonė, palengvinanti plagiato aptikimą. Studento rašto darbą vertinantis dėstytojas ar komisija, iš sistemos gavę informaciją apie aptiktus sutampančius tekstus, turi priimti atitinkamą sprendimą, nes ne visuomet pateikiamas darbų sutapimo procentas rodo esant plagiatą. Bakalauro darbus rašantys studentai dalyje savo darbo gali pateikti tekstą iš savo kursinio darbo, o tai tikrai nėra plagiatas. EPAS pateikiama informacija praverčia, kai plagijuojami kitų studentų darbai ar jų dalys, kai naudojamos ištraukos iš mokslinių straipsnių, nenurodant šaltinių ir autorių.

M. Stonkienė apgailestavo, kad kiti universitetai dar neturi panašios sistemos, kuri ateityje galėtų būti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų naudojama bendrai – bendra studentų kursinių, bakalauro ar magistro darbų duomenų bazė būtų efektyvesnė. Šiuo metu sudėtinga patikrinti, ar mūsų universiteto studentas darbą plagijavo nuo studijuojančiojo kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Nors profesorė pasakojo, kad dėstytojai, kilus įtarimui, kartais taiko ir pačias elementariausias patikros priemones: įtartinas rašto darbo pastraipas ar stiliumi išsiskiriančią teksto dalį įveda į interneto naršyklių paieškos laukus – būna, kad iš tiesų pavyksta rasti bylą ar interneto puslapį, iš kurio tai buvo nukopijuota. Kur kas sudėtingesnė situacija su pirktiniais, tačiau originaliais rašto darbais. M. Stonkienė pažymėjo, kad tokiu atveju universiteto rankos yra surištos – iš esmės neįmanoma nustatyti, ar studentas dirba savarankiškai. „Studentas sąžiningai ateina į konsultacijas, bendrauja su darbo vadovu, pateikia darbo juodraščius, išklauso pastabas, viešo darbo gynimo metu darbą gina. Kaip galima nustatyti, kad rašto darbą rašė kitas asmuo?“ – klausė pašnekovė. Net jei rašto darbų vadovai ir įtaria studentus sukčiaujant, jei studentas laikosi universitete nustatytų rašto darbų rašymo procedūrų, galimybių įrodyti, kad darbą parašė kitas asmuo, nėra. Prof. M. Stonkienė tikisi, kad šią problemą padės išspręsti Lietuvos universitetų rektorių kolegijos sudaryta darbo grupė, vadovaujama prof. Igno Vėgėlės. Planuojama, kad ši darbo grupė, kurios veikloje dalyvaus ir pašnekovė, parengs pasiūlymus Lietuvos švietimo ir mokslo institucijoms dėl prieš plagiatą nukreiptos strategijos kūrimo.

Ir nors VU akademinės etikos kodeksas aiškiai apibrėžia, kas yra plagiatas, o VU studijų rezultatų vertinimo tvarkos dokumentai patvirtina, kad už sukčiavimą taikomos nuobaudos, studentų tai nesustabdo ir plagiatų vis dėlto retkarčiais aptinkama. Bėda ta, kad dėl tikslingų įstatymų ir visą aukštųjų mokyklų sistemą apimančių plagiato atpažinimo įrankių stokos tokių atvejų gana reta. Tiesa, kaip teko sužinoti iš kai kurių fakultetų prodekanų – nevedama speciali statistika, kurioje būtų matomas tikslus plagiatus pateikusių ir už tai nubaustų studentų skaičius. Prisimenami pavieniai atvejai, tačiau konkretūs skaičiai neįvardijami. Kaip sako Filosofijos fakulteto prodekanė Nijolė Radavičienė: „VU įstatymai nelaiko mūsų sprendimo „be teisės sugrįžti“ teisėtu – toks apribojimas nėra įrašytas grįžimo tęsti studijas dokumentuose.“ Tad ne visada už plagiatą nubausti studentai daug praranda – po metų jau galima sugrįžti atgal į universitetą ir tęsti studijas. „Plagijavimo tema nėra lengva. Dažnai būna taip: matyti, kad darbas nėra originalus, tačiau neįmanoma rasti darbo šaltinio, kurio pagrindu parašytas darbas“, – prof. dr. M. Stonkienės žodžius patvirtino ir Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Remigijus Leipus.

Geroji šios problemos pusė yra ta, kad ji, nors ir sunkiai sprendžiama, nėra palikta likimo valiai. Apie tai pasakojo profesorė dr. M. Stonkienė: „2010 m. spalio 29 d. Lietuvos universitetų rektorių konferencija nusprendė šią problemą spręsti visų Lietuvos universitetų bendromis pastangomis – sukurti darbo grupę, kuri pasiūlytų kompleksinius šios problemos sprendimo būdus: užkirstų kelią etikai prieštaraujančių paslaugų teikimui ir tuo pačiu atgrasintų nesąžiningus studentus“, – taip rašoma Lietuvos universtetų rektorių lapkričio mėnesį išplatintame kreipimesi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrę Neriją Putinaitę, Lietuvos studentų sąjungą, Lietuvos studentų atstovybių sąjungą ir Lietuvos universitetų rektorius. „Dėl švietimo ir mokslo institucijų prieš plagiatą strategijos kūrimo ir įgyvendinimo“ – taip pavadintame kreipimesi išreiškiami lūkesčiai surasti atitinkamas priemones, kurios suteiktų apčiuopiamų rezultatų kovojant su prekyba rašto darbais, jų reklama. Viliamasi, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir politikos institucijos ateityje turės galimybę pažaboti tokio tipo veiklą. Šiuo metu vyksta susitikimai, kurių metu svarstomi problemos sprendimo būdai.“

Apie EPAS:

Vilniaus universitete naudojamą elektroninio plagiato atpažinimo sistemą (EPAS) prižiūri ir tvarko VU Informacinių technologijų taikymo centras, nes ši sistema yra integrali VU studijų informacinės sistemos dalis. VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras (ESEC) teikia informaciją apie EPAS galimybes, kartu su VU Studijų direkcija analizuoja naudojimo patirtį ir planuoja sistemos tobulinimo kryptis.

Plagiato studijų rašto darbuose, nepatenkančiuose į VU studentų rašto duomenų bazę (pvz., esė, referatuose  ir kt.), prevencijai gali būti naudojamos ir VU virtualios mokymosi aplinkos teikiamos galimybės.  

Nuo 2010 m. VU naudojama atviro kodo sistemos Moodle pagrindu sukurta Vilniaus universiteto virtuali mokymosi aplinka. Šiuo metu baigiami VU virtualios mokymosi aplinkos techninės platformos keitimo darbai, VU virtuali mokymosi aplinka perkelta į VU virtualų serverį. Techninės VU virtualios mokymosi aplinkos platformos pakeitimas sudarys sąlygas geresniam virtualios mokymosi aplinkos galimybių naudojimui: didesnių studentų srautų egzaminavimui, daugialypės terpės mokomosios medžiagos pateikimui, spartesnei mokomosios medžiagos prieigai. Naujos techninės galimybės leis efektyvesnį Moodle virtualios mokymosi aplinkos plagiato aptikimo programos (įskiepio) panaudojimą, nes plagiato aptikimo rezultatai bus pateikiami greičiau, nelėtins virtualios mokymosi aplinkos veikimo.

VU virtualioje mokymosi aplinkoje dėstytojai galės pateikti mokomąją medžiagą, organizuoti mokymosi veiklas, konsultuoti studijuojančiuosius, naudoti kompiuterinio egzaminavimo sistemą. Be to, visi VU virtualioje mokymosi aplinkoje pateikiami rašto darbai pagal dėstytojo nustatymus galės būti tikrinami plagiato prevencijai.

Naujos galimybės padidins VU virtualios mokymosi aplinkos funkcionalumą, leis ne tik racionalizuoti studentų rašto darbų pateikimą dėstytojui, bet ir palengvins dėstytojo darbą – dėstytojas galės daugiau laiko skirti rašto darbo turinio analizei, leidžiančiai įvertinti studento dalykines žinias, bendruosius gebėjimus.