Praėjusių metų liepą Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą po daugiau nei dešimties metų pertraukos padidino palūkanų normas. Nuo to laiko pagrindinė ECB palūkanų norma jau buvo kelta keturis kartus ir šiuo metu siekia 2 proc. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkas dr. Linas Jurkšas sako, kad tai dar ne pabaiga.

VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ naujausiame epizode ekonomistas pasakoja, kiek dar brangs būsto paskolos, kokių veiksmų gali imtis tie gyventojai, kuriems turimos paskolos našta taps per didelė, ir ką daryti tiems, kas dar neturi savo nuosavo būsto, bet apie tokį svajoja. Ar dabar tinkamas metas jį įsigyti, ar reikėtų palaukti?

Kodėl kyla palūkanų normos?

Palūkanų normos kėlimas – tai centrinių bankų bandymas suvaldyti infliaciją, kuri šiuo metu euro zonoje yra išskirtinai didelė. ECB tikslas – kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu būtų apie 2 proc. Infliaciją pučia energijos kainos, kurios didina įmonių kaštus ir kelia kitų prekių kainą. Pavyzdžiui, maisto kainos per metus euro zonoje vidutiniškai paaugo 12 proc.

„Labai svarbu, kad neįsivyrautų tokia spiralinė infliacija, kai kainos auga vien dėl to, kad jos prieš tai augo. Šito stengiamasi išvengti dabartiniais agresyviais palūkanų normų kėlimais“, – tvirtina ekonomistas. Vartotojams siunčiama žinutė, kad dabar reikėtų vartoti mažiau arba atsakingiau.

Todėl šiuo metu ECB ypač akylai stebi du svarbius rodiklius: darbo užmokesčio augimą ir infliacijos lūkesčių valdymą, kad jie labai nenutoltų nuo tų numatytų 2 proc.

„Kai išauga darbo užmokestis, įmonės privalo kelti savo paslaugų ar prekių kainą, nes didėja jų gamybos savikaina. Tuomet darbuotojai vėl reikalauja didesnio atlyginimo, nes padidėjo prekių ir paslaugų kainos rinkoje, tada įmonės vėl turi kelti savo gaminamų produktų kainas ir taip užsisuka niekam nieko gero neatnešanti spiralė, kurią reikia sustabdyti. Taip jau buvo nutikę 1980-aisiais, kai infliacijos spiralė kilo labai sparčiai“, – paaiškina pašnekovas.

Paskolų įmokos pabrango 

ECB nuo 2022 m. liepos iki dabar palūkanų normas pakėlė jau keturis kartus per 2,5 procentinius punktus nuo -0,5 iki 2 proc., bet vartotojams svarbiausia yra EURIBOR (angl. European Interbank Offered Rate) – tarpbankinė palūkanų norma, kuri glaudžiai susijusi su ECB veiksmais.

„Pavyzdžiui, šešių mėnesių EURIBOR – palūkanų norma, aktualiausia daugumai Lietuvos gyventojų, kurie turi būsto paskolas, siekia 2,8 proc., tai yra daugiau nei ECB palūkanų norma, nes ji inkorporuoja lūkesčius, kaip centrinis bankas kels palūkanų normas per ateinantį pusmetį. Keičiantis EURIBOR‘ui, kyla ir ta suma, kurią paskolas turintys gyventojai turi sumokėti kas mėnesį“, – paaiškina finansų ekspertas.

Pasak jo, apytiksliais skaičiavimais, jei žmogus turi 50 000 eurų paskolą ir jos išmokėjimo likutinis terminas yra 25 metai, tai 1 proc. palūkanų normų pakėlimas lemtų 25 eurais didesnes paskolos įmokas kas mėnesį. Jei palūkanų normos pakiltų 3 proc. (nuo to esame labai netoli), tai įmoka per mėnesį pakiltų apie 80 eurų.

Tikimasi, kad kilimas sustos ties 3–3,5 proc.

Ekonomisto paklausus, kokia yra galutinė palūkanų normų kėlimo riba, jis sako, kad tokios nėra numatyta ir centriniai bankai kėlimo proceso nėra baigę. Tačiau pateikia indikacijas, kaip palūkanų normos gali keistis artimiausiu metu.

„ECB prezidentė Christine Lagarde pabrėžė, kad palūkanų normos dar gali būti pakeltos kelis kartus po 50 bazinių punktų (0,5 proc.), tai galima bandyti spėlioti, ir tuos spėliojimus atlieka rinkos, kurios prekiauja su ateities palūkanų normomis susietais instrumentais. Dabar rinkose tikimasi, kad šešių mėnesių EURIBOR šių metų viduryje sieks 3–3,5 proc. Tačiau viskas priklauso nuo infliacijos dinamikos ir kaip prognozuojama, kad ji keisis“, – pasakoja dr. L. Jurkšas.

Dr. L. Jurkšas. Asmeninio archyvo nuotr.

Centriniai bankai bando kelti palūkanų normas dažniau, bet laipsniškai, reaguodami į besikeičiančią situaciją, kadangi nėra žinoma, kaip ilgai energetikos kainų šokas dominuos ir kaip ilgai jis kels infliaciją. Be to, centriniai bankai nenori išgąsdinti rinkos ir padaryti joje didelių pokyčių pakeldami palūkanų normas daugiau, bet rečiau, kad nesutriktų finansinis stabilumas, kuris veikia šalies ekonomiką.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad euro zonos mastu dėl palūkanų normų pakėlimo jau yra matomas tam tikras sulėtėjimas paskolų rinkoje, nes ją šie veiksmai paveikia pirmiausia. Infliacijos taip greitai paveikti nepavyks. „Skaičiuojama, kad didesnis poveikis infliacijai pasireiškia per 2–3 metus. Dabar infliacija yra aukštumoje, nors euro zonoje jau du mėnesius iš eilės stebimas jos nedidelis mažėjimas iki 9,2 proc.“

Ką daryti, jei paskolų našta tampa per didelė

Žmonėms, kurie jau yra pasiėmę paskolas ir išsigandę stebi, kaip auga jų paskolų įmokos, dr. L. Jurkšas pataria atkreipti dėmesį į tai, kokią jų pajamų dalį jos sudaro.

„Tarkim, jei paskolos įmokos sudaro 50 proc. šeimos ar asmens pajamų, žmogus gali kreiptis į banką ir prašyti, kad būtų sustabdytas paskolų mokėjimas trims mėnesiams, arba galima pailginti paskolos išsimokėjimo terminą, taip pat susitarti individualiai dėl galimų kitų sprendimų“, – ragina ekonomistas.

Tačiau yra ir kita dalis žmonių, kurie per karantiną sukaupė daugiau pinigų, negu reikia jų „saugumo pagalvei“, ir svarsto, kad galbūt būtų naudinga grąžinti paskolą anksčiau laiko, kol palūkanų normos nešoktelėjo į nematytas aukštumas. Pasak dr. L. Jurkšo, dažnu atveju tai bus geras sprendimas.

„Ypač žinant, kad pagal dabartines sutartis gyventojai tai gali padaryti nemokamai, nėra numatyta baudų už ankstesnį grąžinimą arba jos yra labai minimalios“, – sako pašnekovas.

Kris nekilnojamojo turto kainos?

Tikėtina, kad tokia nežinomybė dėl paskolų kainų žmones gali skatinti skolintis mažiau, o nekilnojamojo turto paklausą – trauktis.

Anot finansų eksperto, pasigirsta žinučių, kad euro zonoje nekilnojamojo turto kainų augimas yra prislopęs. Tą ekonomistai pastebi ir Lietuvoje, kur sandorių skaičius yra labai sumažėjęs, ypač pirminėje rinkoje. Ir tai yra geras ženklas. „Nes po COVID-19 pandemijos Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos kilo labai smarkiai, palyginti su kitomis šalimis – net 40 proc., taigi natūralu, kad čia jos turėtų ir kristi daugiau negu kitose šalyse.“

Tačiau rimtai planuojantiems įsigyti būstą savo gyvenimui pagerinti ekspertas nepataria spėlioti, ar kainos kris, ar ne. Pasak jo, įsigyti būstą verta tada, kada pribręsta tam poreikis, tačiau bet kokiu atveju reikia įsivertinti galimybes, pajamų tvarumą, bankų skaičiuoklėse pasiskaičiuoti, kas būtų, jeigu EURIBOR pakiltų dar daugiau – iki 4–5 proc., o kartu su marža siektų 6–7 proc.? Jeigu įmoka išeina per didelė, tada geriau palaukti, kol pajamos bus didesnės.

„Palūkanų normų augimas iš tikrųjų labiausiai turėtų paveikti tuos žmones, kurie gauna mažesnes pajamas ir jos nėra tvarios, kurie siekia gauti maksimalią paskolą pagal savo turimas pajamas. Padidėjus palūkanų normoms, tokie žmonės gautų mažesnę sumą paskolos, nes Lietuvoje galioja atsakingo skolinimo nuostatai, kurie riboja paskolos dydį pagal gyventojo pajamas ir pagal būsto paskolos įmokas“, – sako dr. L. Jurkšas.

Tačiau su didesnėmis palūkanų normomis anksčiau ar vėliau susitaikyti reikės, nes mažai tikėtina, kad Europa vėl grįš prie nulinių palūkanų.