Klasikų asociacija drauge su Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centru 2012 m. liepos 9–15 d. surengė gabiausių Vilniaus universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų studentų stovyklą Kražiuose. Šios stovyklos metu studentus buvo siekima supažindinti su įvairiomis teksto skaitymo strategijomis, padėti įsigilinti ir iš naujo atrasti įvairių Antikos autorių, tarp jų ir mažiau žinomų, tekstus, išmokti juos interpretuoti ir lyginti su šiuolaikinės kultūros aspektais. Visą savaitę paskaitas skaitė gausus būrys Vilniaus universiteto lektorių: prof. Eugenija Ulčinaitė, dr.Naglis Kardelis, doc. dr. Nijolė Juchnevičienė, dr. Audronė Kučinskienė, asist. Dalia Andziulytė, magistrantė Raminta Važgėlaitė, bakalauro pakopos studentas Gytis Matuliūkštis, taip pat kviestiniai lektoriai dr. Vytas Ališauskas ir dr. Mantas Adomėnas.

Anot Klasikų asociacijos pirmininkės, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanės doc. dr. Nijolės Juchnevičienės, klasikų stovykla – ilgai lauktas ir svarbus įvykis visai klasikines vertybes vertinančiai ir puoselėjančiai bendruomenei, taip pat galimybė stiprinti Kražių kaip senojo kultūrinio centro ryšius su Vilniaus Universiteto Filologijos fakultetu. Panašiai mano ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė, teigianti esą „Kražiai gali didžiuotis turtinga istorija, giliomis sąsajomis su Vilniaus universitetu, tačiau šiandien ypač svarbu iš naujo atrasti XVII amžiuje vyravusią miestelio dvasią“.

Klasikinių studijų davasią atgaivinti padėjo VU Klasikinės filologijos katedros dėstytojai ir universiteto studentai, susirinkę iš įvairių padalinių: Filologijos, Filosofijos fakultetų, Tarptautinių santykių in politikos mokslų instituto, netgi Fizikos fakulteto. Stovyklos paskaitų ciklą pradėjo moderni buvusio ambasadoriaus prie Šventojo sosto dr. Vyto Ališausko paskaita-video konferencija Skypu tiesiogiai iš Romos. Ambasadorius kalbėjo apie klasikinio teksto skaitymą, kėlė klausimą, kaip mes skaitome tekstus, kur slypi klasikinio teksto aktualumas, taip pat aptarė kanono svarbos klausimą, svarstomą jau nuo Antikos laikų. Kertine studijų programos ašimi tapusius Platono „Valstybės“ skaitymus moderavo dr. Mantas Adomėnas. Per savaitę stovyklos dalyviai perskaitė ir analizavo šį vieną svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų. Tuo tarpu lektorius doc. dr. Naglis Kardelis skatino į Platono tekstus žvelgti analitiniu žvilgsniu: paskaitose jis atskleidė filosofinių Platono tekstų literatūriškumą, sąlytį su drama, įtampos taškus tarp Platono dialogų ir mokslo, jų pačių „moksliškumą“ taip pat aptarė hipotetinį, elencho, majeutikos metodus, filosofinio mito ir analogijos vaidmenį dialektika audžiamuose dialogų tekstuose.

Prof. Eugenija Ulčinaitė Kražiuose pristatė du poetus: Antikos autorių Ovidijų ir jo „Herojides“, vieną mįslingiausių poeto kūrinių – fiktyvius mitinių herojų meilės laiškus, kuriamus kaip tradicinio mito perinterpretuotė, pasižyminčius puikia literatūrine forma ir intensyvia dramine sąranga, bei XVII a. lotyniškai rašiusį LDK poetą Motiejų Kazimierą Sarbievijų, ilgametį Vilniaus akademijos ir Kražių jėzuitų kolegijos dėstytoją, Europoje pramintą „sarmatų Horacijumi“. Sarbievijaus poetikoje daug dėmesio skiriama žanro problemai, epitetui, ryškėja malonios, maloniai kilnios poezijos siekis ir dėmesys kiekvienam žodžiui; apie šiuos poetikos ypatumus ir buvo kalbėta viename profesorės pranešimų.

Pristatyti menkai Lietuvoje žinomą ~VI a. pr. Kr. graikų poetą Teognidą ėmėsi asistentė Dalia Andziulytė, kvietusi drauge skaityti ir aptarti graikišką tekstą, panagrinėti archajinės poezijos specifiką ir tekstologines problemas. Tuo tarpu Klasikinės filologijos katedros vedėja dr. Audronė Kučinskienė ragino atidžiau įsiskaityti į romėnų oratoriaus Cicerono kalbas ir atrasti, kokiais būdais kuriamas dialogiškumo įspūdis jose: lektorė išskyrė įvairias dialogų kalbose rūšis (subjekciją, pasyvųjį tariamąjį, aktyvųjį tariamąjį, draminį, naratyvinį dialogus), aptarė jų sąveiką tekste ir kuriamą prasminę įtampą viso teksto atžvilgiu. Asociacijos pirmininkė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė savo paskaitą skyrė supažindinti su istoriografijos ištakomis, graikų istorinio mąstymo specifika, istoriografijos vieta tiek graikų kultūroje, tiek vėlesniais laikais.

Magistrantė Raminta Važgėlaitė pasirinko nagrinėti tekstų, savo sąrangoje slepiančių vienokią ar kitokią Antikos kultūros perinterpretuotę, specifiką ir jų perskaitymo galimybę. Šiuo atžvilgiu esmingai aktualia tapo XX a. prancūzų poeto ir režisieriaus Jeano Cocteau orfėjiškoji trilogija: filmai „Poeto kraujas“ (pranc. „Le Sang d’un Poète“, 1930), „Orfėjas“ („Orphée“, 1950) ir „Orfėjo testamentas“ („Le testament d’Orphée“, 1960) bei 1925 m. drama „Orfėjas“. Trilogijoje tikslingai pasirenkamas Orfėjo mitas, žinomas daugybe antikinių invariantų ir jų vėlesnėmis interpretuotėmis; Cocteau poetikoje Orfėjo mitas veikia kaip būdas atskleisti poeto, paties Cocteau kaip poeto išskirtinumą; trilogijoje kuriama mite aktualizuota priešprieša tarp dionisiškojo ir apoloniškojo prado, kuri virsta įtampa tarp Cocteau poetikos ir jai priešinamos siurrealistinės poetikos. Be to, mitas tampa struktūruojančiu tiek filmų, tiek dramos pagrindu, slypinčiu giliausiame tekstų klode.

Bakalaurantas Gytis Matuliūkštis pristatė Aristofano komediją „Paukščiai“ ir parodė, kaip kuriamas komiškumo efektas šiame kūrinyje per paukščio ir asmens analogiją, žmogiškųjų sąvybių, dorybių ir ydų priskyrimą komedijoje veikiantiems paukščiams. Taip pat buvo aptartas filosofinis kūrinio klodas, pabandyta rekonstruoti autentišką paties poeto jauseną komedijos rašymo metu.

Akademinę stovyklos programą sugebėta praturtinti ekskursijomis į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir koplyčią, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir buvusį Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblį, taip pat į Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną, kur mišparų metu buvo klausomasi grigališkojo choralo giedojimo. Vakarais organizuotos kino filmų peržiūros, kurių metu žiūrėta jau aptarta Cocteau trilogija, Federico Fellini filmai „Roma“ ir „Satyrikonas“ bei pažintiniai BBC filmai „Žmogžudystė Romoje“ (apie 81 m. pr. Kr. vykusį Tito Roscijaus teismą ir sėkmingą Marko Tulijaus Cicerono gynybą jame) ir „Pompėjai: paskutinė diena“ (apie Vezuvijaus išsiveržimą 79 m.), kuriuos pristatė ir aptarė dr. Audronė Kučinskienė. Po „Satyrikono“ peržiūros moderuojant Mantui Adomėnui buvo aptariamas Petronijaus veikalas „Satyrikonas“ ir literatūrologo Ericho Auerbacho siūloma minėto kūrinio fragmento perskaitymo galimybė.

Aplankytas ir Kražių kraštotyros muziejus, miestelio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, dalyvauta bendruomenės šventėje ant Medžiokalnio kalvos, o sekmadienį, paskutinę stovyklos dieną, dalis studentų nusifilmavo filme apie Kražius, tuo tarsi dar kartą sutvirtindami Kražių ir universiteto sąsajas.

Organizatoriai tikisi, kad Klasikų stovykla Kražiuose taps gražia tradicija ir kasmet sutrauks talentingiausius studentus ir geriausius universiteto dėstytojus prie Lietuvos ir Europos lotyniškosios kultūros ištakų.