2024 m. Europos centrinio banko (ECB) atliktas Eurosistemos atsparumo klimato rizikoms testas atskleidė svarbias įžvalgas apie klimato kaitos poveikį Europos finansų sistemai. Vertindami 3,6 trilijono eurų vertės turtą, ECB ir nacionaliniai centriniai bankai siekė atsakyti į esminį klausimą – ar Europos bankai pasiruošę ekstremaliems klimato reiškiniams? Rezultatai rodo, kad atsparumas vis dar nepakankamas: 24 proc. bankų aktyvų (turto), ypač Pietų Europoje, gali būti tiesiogiai paveikti stichinių nelaimių, tačiau šios rizikos dar nėra tinkamai integruotos į bankų sprendimus. Klimato grėsmės dažnai klaidingai laikomos ilgalaikėmis, nors jų pasekmės – infliacija, tiekimo grandinių trikdžiai, turto nuvertėjimas – jau juntamos.
Bankų portfeliuose vis dar dominuoja taršūs sektoriai – net 59 proc. aktyvų susiję su didelio anglies pėdsako įmonėmis. Tai rodo, kad perėjimas prie tvaresnės ekonomikos vyksta lėtai. Kokybiški duomenys ir skaidrus ataskaitų teikimas tampa būtini tikslesniam rizikų vertinimui – tai viena iš pagrindinių ES tvaraus finansavimo strategijos krypčių.
Nors ECB pripažįsta klimato rizikas, realūs veiksmai lieka riboti. Nepaisant ketvirtosios tokio pobūdžio ataskaitos nuo 2021 m., pokyčiai bankų politikoje ir investicijose įgyvendinami atsargiai. Tai kelia klausimų dėl „žaliosios politikos“ gilumo ir politinės valios – pastaroji, kaip parodė 2025 m. Europos Parlamento balsavimas, vis dar susiduria su pasipriešinimu.
Lietuva, dalyvavusi ECB teste, susiduria su papildomais iššūkiais. Tik 27 proc. šalies bankų tinkamai įvertina klientų klimato rizikas, aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. Environmental, Social and Governance, ESG) rodikliai dar nėra plačiai taikomi, o „žaliųjų“ obligacijų rinka praktiškai neegzistuoja. Vis dėlto augantis „žaliųjų“ projektų finansavimo poreikis rodo būtinybę turėti nacionalinį klimato rizikų valdymo planą, kuriame būtų numatytos priemonės investicijoms skatinti, duomenų skaidrumui užtikrinti ir bankų bei verslo bendradarbiavimui stiprinti.
2025 m. planuojamas dar platesnis klimato testas, kuriame bus vertinamos 96 Europos bankų reakcijos į įvairius scenarijus. Tai žingsnis nuo rizikos identifikavimo link valdymo ir poveikio mažinimo. Augantis reguliavimas reiškia, kad verslai turės atsakingiau vertinti savo poveikį aplinkai, o bankai – klientų rizikas. „Žaliųjų“ projektų finansavimas gali augti, jei tik bus aiškūs politinės ir institucinės paramos ženklai.
ECB žingsnis pripažinti klimato kaitos grėsmes – svarbus, tačiau norint pasiekti realių pokyčių būtina drąsesnė ir ambicingesnė politika tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu. Lietuvai tai galimybė ne tik stiprinti aplinkosaugą, bet ir užsitikrinti ekonominį konkurencingumą artimiausiais dešimtmečiais.
Komentarų nėra. Būk pirmas!