Šiltėjantis planetos klimatas keičia pasaulio ekonomiką ir verčia milijonus žmonių migruoti dėl nebetinkamų gyvenimo sąlygų, teigia klimatologas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus. Klimato pokyčių sukeltos sausros, maisto ir tinkamų gyventi teritorijų trūkumas istoriškai dažnai tapdavo pagrindinėmis konfliktų priežastimis – toks scenarijus gali ir vėl pasikartoti ateityje dėl dabartinės klimato krizės.
„Labai tikėtina, kad klimato pokyčiai inicijuos daugybę krizių artimiausiais dešimtmečiais“, – Vilniaus universiteto surengtoje Superpaskaitoje sakė profesorius.
2024-ieji buvo šilčiausi metai per visą temperatūros stebėjimų istoriją – pasauliniu mastu oro temperatūra buvo 1,5 laipsnio aukštesnė nei prieš pusantro šimto metų. Tuo tarpu Lietuvoje per pastaruosius 50 metų oro temperatūra pakilo 2,5 laipsnio.
Mokslininkai iš įvairių pasaulio kampelių priėjo konsensusą, kad dabartiniai klimato pokyčiai susiję su žmogaus ūkine veikla. Žemės atmosferos cheminė sudėtis sparčiai kinta – joje daugėja šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD), kurios išsiskiria deginant iškastinį kurą – naftą, dujas, anglį. ŠESD efektą galima prilyginti šiltiems kailiniams, kurie apgaubia Žemę ir neleidžia šilumai išsisklaidyti.
Medžių kirtimas. Freepik nuotr.
Spartus planetos atšilimas turi aibę šalutinių efektų – kyla jūros lygis, daugėja ekstremalių orų reiškinių, destabilizuojasi gamtinės sistemos. Ir nors apie klimato krizę daugiausia kalbame gamtos bei ekosistemų kontekste, prof. E. Rimkaus teigimu, klimato kaita yra kur kas platesnio masto problema, kuri smarkiai paveiks socialines sistemas.
„XXI amžiuje klimato kaita yra tokia geopolitinė realija, su kuria mes turime tvarkytis ir kuri gali iš esmės pakeisti mūsų gyvenimą“, – pabrėžė profesorius.
Klimato pokyčiai skatina migraciją
Kas mūsų laukia ateityje? Pagal patį blogiausią scenarijų, iki amžiaus pabaigos planeta įšils papildomais 3 laipsniais.
„Gali būti, kad per 200 metų iš viso globali temperatūra išaugs 4,5 laipsnio. Ar tai daug? Įsivaizduokime, kad prieš 20 tūkstančių metų stovėjo didelis ledo gabalas ir jokios Lietuvos nebuvo, tai buvo paskutinio apledėjimo metu. Pagal mokslininkų skaičiavimus, globali temperatūra buvo maždaug 7 laipsniais žemesnė. O mes per 200 metų papildomai pridedame 4,5 laipsnio ir įžengiame į visiškai nesuprantamas ir mums nežinomas teritorijas“, – pasakojo prof. E. Rimkus.
Pagal tą patį pesimistinį scenarijų, Lietuvos temperatūra iki amžiaus pabaigos gali išaugti dar 5 laipsniais.
„Jei prie Vilniaus oro temperatūros pridėtume 5 laipsnius, gautume Paryžių. Kas čia blogo? Svarbiausia problema yra ta, kad gamtinė aplinka nesugeba taip greitai prisitaikyti prie sparčių klimato sistemos pokyčių. Rūšys nyksta arba migruoja, sumažėja biologinė įvairovė, plinta ligos, kenkėjai, krenta žemės ūkio derlingumas“, – vardijo klimatologas.
Paryžius. Freepik nuotr.
Mokslininko teigimu, išbalansuota klimato sistema veda ne tik prie ekosistemų, bet ir prie socialinių sistemų disbalanso.
„Kai kuriose teritorijose dėl klimato kaitos mes susiduriame su vandens stoka, nederliumi, dirvožemio degradacija. Tai veda prie maisto saugumo problemos. Kai mes susiduriame su maisto saugumo problema, iš karto kyla regioninių konfliktų grėsmė. Klimato kaita retai būna priežastis, kuri lemia karą, bet dažnai būna tas degtukas“, – pabrėžė prof. E. Rimkus.
Vienas iš istorinių pavyzdžių, kaip klimato pokyčiai gali įžiebti didelio masto konfliktą – 2010 m. prasidėjęs Arabų pavasaris, kurio metu kilo demonstracijų, ginkluotų susirėmimų ir perversmų banga.
„Labai dažnai mes Arabų pavasarį siejame su politiniu nestabilumu ir politiniu nepasitenkinimu. Bet už viso šito slypi vėlgi maisto saugumo klausimas. 2010 m. Rusijoje buvo pati didžiausia šimtmečio sausra, rusai neteko apie 40 proc. kviečių derliaus. Tuo metu buvo paskelbtas kviečių embargas eksportui – tai reiškia, kad iš Rusijos buvo draudžiama išvežti kviečius. Pasaulio rinkos sureagavo, kainos pakilo. Šiaurės Afrikoje, ten, kur daugiausia importuojama kviečių, žmonės išėjo į gatves, kadangi maisto kainos pakilo labai smarkiai. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kuri lėmė Arabų pavasario pradžią“, – pasakojo profesorius.
Klimato pokyčiai per visą mūsų istoriją lemdavo žmonių migracijas. Štai 2300 m. prieš mūsų erą įvykęs Akado imperijos žlugimas dažnai siejamas su sausringais atmosferos cirkuliacijos pokyčiais ir padažnėjusiomis sausromis.
„Ne dėl to žlugo imperija, bet dėl to, kad ji tapo pažeidžiamesnė, mažiau turtinga. Jos žlugimas sukėlė migracijos bangą ir visiškai pakeitė Artimųjų Rytų žemėlapį“, – teigė prof. E. Rimkus.
Kitas pavyzdys – hunų invazija į Europą. „Hunai buvo apsistoję Dunojaus slėnyje ir sudarę sutartį su Vakarų Romos imperija. Ir tos sutarties pažeidimas, anot Kembridžo universiteto mokslininkų, yra siejamas su tuo, jog vėlgi padaugėjo sausrų, hunai nebegalėjo išgyventi savo užimtose teritorijose ir pajudėjo į priekį dar labiau inicijuodami tautų judėjimą tuo laikotarpiu“, – pasakojo klimatologas.
XVII a. pabaigoje kilo didysis Šiaurės Europos badas, dėl kurio vien Suomijoje mirė daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų, o dar didesnis skaičius migravo į kitas šalis. Badmetį lėmė dėl 1–1,5 laipsnio atšalimo suprastėjęs grūdų derlius.
Prof. E. Rimkaus teigimu, problemą daro aktualią ir tai, kad dabartinė Žemės gyventojų populiacija labai skiriasi nuo buvusios visų išvardytų įvykių metu. „Dabar mūsų yra daugiau nei 8 milijardai ir nėra laisvos žemės. Na, galbūt laisvos žemės yra, bet tokios žemės, kuri būtų dirbama ir galėtų užtikrinti maisto saugumą – ne. Ir labai tikėtina, kad klimato pokyčiai inicijuos daugybę krizių artimiausiais dešimtmečiais“, – kalbėjo profesorius.
Negyvenamų teritorijų daugėja jau dabar
Klimato pabėgėliai – ne ateities problema. Jau dabar jūros lygis pasauliniu mastu pakilo 30 centimetrų – dėl to dalis Ramiojo vandenyno salų tampa nebetinkamos gyventi.
„Kaip tada gyventi, jei kylantis jūros lygis ištrina tavo tautinę tapatybę? Kur tavo šalis, jei ji atsiduria po vandeniu? Kaip mes turime reaguoti į tokius klimato pabėgėlius? Pasaulinio banko duomenys rodo, kad iki amžiaus vidurio turėsime dar papildomai 216 milijonų gyventojų, kurie būtent dėl klimato pokyčių bus priversti persikelti iš vienos vietos į kitą“, – teigė klimatologas.
Anot mokslininko, dėl to klimato kaita yra nacionalinio saugumo klausimas.
„Ar tai yra ekonominiai pabėgėliai? Ar tai klimato pabėgėliai? Greičiausiai tai yra ir vienas, ir kitas. Didžioji dalis jų persikels šalies viduje, bet nemaža dalis, ypač Afrikos gyventojų, bus priversti persikelti į skirtingus regionus, taip pat ir į Europą“, – pasakojo E. Rimkus.
Klimatologo teigimu, klimato kaita yra gamtos ženklas mums, jog, nepaisant visų žmonijos inovacijų ir pasiekto technologinio proveržio, mes esame labai stipriai priklausomi nuo aplinkos pokyčių.
„Jei paimtume pastaruosius mėnesius, turime absoliučiai nenuspėjamą pasaulį. Atsikėlę iš ryto nežinome, kas atsitiks rytoj. Tai klimato kaita gali būti dar viena priežastis, kuri padarys mūsų pasaulį nenuspėjamą. Todėl nuo mūsų šios dienos sprendimų priklauso, kokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis mes gyvensime po 10 ar 20 metų. Nėra raudono išjungimo mygtuko, kurį paspaudus klimato kaita sustoja. Bet mes žinome, ką turėtume daryti. Tik aš nežinau, ar mes turime valios ir noro tuo keliu eiti“, – apibendrino E. Rimkus.
Visą prof. Egidijaus Rimkaus pranešimą žiūrėkite VU „Youtube“ kanale
Komentarų nėra. Būk pirmas!