VU Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros doc. dr. Liudas Jovaiša kartu su dailėtyrininke dr. Dalia Vasiliūniene ir kitais tekstų autoriais – muziejininke Rita Pauliukevičiūte ir Dalia Vasiliūniene, knygos dailininku Gedu Čiuželiu, fotografais Arūnu Baltėnu ir Kęstučiu Stoškumi – pristato knygą „Jėga ir grožis jo šventovėje…“ (Ps 96,6).

Knygoje pirmą kartą išsamiai pristatomas Bažnytinio paveldo muziejuje sukauptas Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių dailės vertybių rinkinys – meno, istorijos ir liturgijos raidos požiūriu reikšmingiausi jo eksponatai. Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio dekretu buvusiame Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolyne muziejus įsteigtas 2005 m., o lankytojams duris atvėrė 2009 m. spalio 18 d. Jo veiklą nuolat remia Kelno arkivyskupija. Muziejaus pagrindu tapo Vilniaus arkikatedros sakralinio paveldo vertybės, kurios sovietmečiu uždarius šventovę buvo perduotos Lietuvos dailės muziejui, o nuo 2005 m. dalimis grąžinamos teisėtam jų šeimininkui. Ekspozicijos pasididžiavimas – siekiant apsaugoti pačioje Antrojo pasaulinio karo pradžioje arkikatedros sienos nišoje užmūrytas ir tik 1985 m. aptiktas katedros lobynas: auksiniai ir sidabriniai liturginiai indai bei reikmenys – Vilniaus ir Vakarų Europos meistrų auksakalystės meno šedevrai, neįkainojamos Lietuvos istorijos relikvijos. Svarbią muziejaus kolekcijos dalį sudaro ir kitų sostinės bažnyčių bei vienuolynų turtai, juos svariai papildo Trakų, Valkininkų, Buivydžių, Naujojo Daugėliškio, Lentvario ir daugelio kitų parapijų dailės kūriniai.

Leidinio tikslas – ne tik sužavėti skaitytojus itin kokybiškomis gražiausių dailės kūrinių nuotraukomis, bet ir jas trumpai komentuojančiais bei įvadiniais tekstais supažindinti su Katalikų Bažnyčios tradicijomis, liturgijos ir papročių kaita, Lietuvos katalikybės istorija ir Vilniaus arkivyskupijos sakralinio paveldo situacija. Norėta išryškinti daugelio unikalių kūrinių prasmę bažnytinėse apeigose, todėl knygoje visi objektai sugrupuoti pagal funkcinę paskirtį: liturginiai indai, relikvijoriai, altoriaus reikmenys, antepedijai, dvasininkų insignijos, drabužiai, šventieji atvaizdai, procesijų atributai. Siekiant atskleisti kūrinių puošybos kaitą ir stilių įvairovę, skyrių viduje jie išdėstyti chronologiškai. Didžiausią ir meniniu požiūriu vertingiausią muziejaus fondų dalį sudaro senoji liturginė tekstilė, eucharistiniai indai ir reikmenys, todėl ir knygoje jie užima daugiausia vietos.

Spaustuvė „Petro ofsetas“, 2013, Vilnius, 411 p.