Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto studentai, doktorantai, dėstytojai, mokslininkai ir tyrėjai, įvairių medicinos bei visuomenės sveikatos sričių atstovai dalyvavo paskaitoje „Paauglystė: pabaigos pradžia“, kurią pristatė žinomas Loughborough universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Noelas Cameronas – šiuolaikinės pasaulinės auksologijos (mokslo apie žmogaus augimą ir brendimą) pradininko Jameso Mourilyano Tannero vienas geriausių mokinių. Į Lietuvą jis atvyko VU profesorės dr. Janinos Tutkuvienės kvietimu.

„Šis, pirmasis ir tikrai ne paskutinis susitikimas su visame pasaulyje garsiu žmogaus biologijos profesoriumi Noelu Cameronu yra labai didelė garbė ir malonumas visai mūsų Alma Mater akademinei bendruomenei. Jis yra vienas žymiausių auksologų ir dirba plačiai žinomoje Loughborough universiteto Sporto, pratybų ir sveikatos mokslų mokykloje“,  – pristatydama pranešėją kalbėjo prof. Janina Tutkuvienė.

„Esu pirmą kartą jūsų nuostabioje šalyje ir jaučiuosi sužavėtas Vilniaus grožiu ir jo gyventojų svetingumu“, – sakė profesorius, nuoširdžiai dėkodamas už kvietimą ir reikšmingą bendradarbiavimą. Jis džiaugėsi galimybe susipažinti su senuoju Vilniaus universitetu ir buvo labai nustebintas tokia neįtikėtinai ilga, dramatiškų periodų kupina, net 440 metų trunkančia jo istorija.

„Sveikinu Vilniaus universitetą! Man atrodo, kad čia gyvenimas turi stiprų bendruomenės jausmą. Aš pastebėjau, kad Medicinos fakulteto studentai yra labai išmintingi, mokantys ir norintys bendrauti. O svarbiausia – jie nėra abejingi savo ir visuomenės sveikatai“,  – pabrėžė prof. N. Cameronas.

Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad turėti Europoje universitetą, išauginusį tiek daug susižavėjimo vertų talentų, yra didžiulis laimėjimas. Pasak profesoriaus, Loughborough universitetas taip pat didžiuojasi savo netrumpa ir įdomia istorija: „Tačiau mūsų aukštajai mokyklai dar tik 110 metų“.

Loughborough universitetas  yra vienas didžiausių JK kompetencijų centrų, skirtų įvairių disciplinų, nuo mokslo ir sporto iki inžinerijos, verslo bei meno mokymui ir moksliniams tyrimams atlikti. Nuo 1966 m. jis tapo universitetu, tačiau pačios institucijos įkūrimo data yra 1909 m., kai tuometinis Loughborough technikos institutas pradėjo savo veiklą, suteikdamas studentams visame pasaulyje taikomąsias žinias ir lavindamas būtinus profesinius įgūdžius. 2019 m. Didžiojoje Britanijoje ši aukštoji mokykla buvo išrinkta šalies Metų universitetu.

Savo paskaitoje prof. N. Cameronas akcentavo, kad paauglystė (individo amžiaus tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo žmogaus gyvenimo, maždaug nuo 12 iki 20 metų) yra lydima žymių bręstančio vaiko fizinių, emocinių ir intelektinių pokyčių, o taip pat tai yra socialinių vaidmenų, santykių ir lūkesčių keitimosi laikotarpis. Pasak jo, visi šie dalykai yra reikšmingi individo raidai ir didžiąja dalimi lemia suaugusio žmogaus viso gyvenimo sveikatos būklę. Todėl sveikos gyvensenos puoselėjimas nuo gimimo iki paauglystės yra gyvybiškai svarbi mūsų tolesnio sveiko gyvenimo sąlyga.

Žvelgiant atgal, žmogaus augimo tyrimo istorija ir žmogaus augimo matavimų raida bei duomenų rinkimas prasidėjo Švietimo amžiuje. Švietėjišką pažangą lėmė sparčiai vykusi mokslinė revoliucija. Tai buvo intelektualus ir filosofinis judėjimas, kuris XVIII a. dominavo pažangiausių meno ir mokslo idėjų pasaulyje. Tuo metu prancūzų gamtininkas, matematikas, kosmologas ir enciklopedininkas Georges-Louis Leclerc, Comte de Buffon, publikavo savo garsųjį kūrinį (36 tomus) „Histoire Naturelle“, kuris turėjo įtakos kelioms gamtos mokslininkų kartoms.

Seniausias ir ilgiausiai trukęs auksologijos mokslo vaikų augimo tyrimas, kuris ir šiandien yra labai vertingas, buvo atliktas prancūzo grafo Cout Philibert de Montbeillard, kuris 1759-1777 metais kartą per pusmetį stebėjo, matavo ir fiksavo, kaip augo jo sūnus nuo gimimo iki aštuoniolikos metų. Jei augimas gali būti laikomas kelione, tuomet dvi šio tyrimo metu sudarytos asmens augimo kreivės (viso augimo laikotarpio kreivė) ir (augimo greičio kreivė) išsamiai apibūdina nuo gimimo iki 18 metų individo nueitą „kelią“ ir atspindi net ir dabar augančios kartos augimo modelį.

Šio modelio pokyčiai ir augimo tempo svyravimai yra labai svarbūs. Jie rodo akivaizdžias mūsų kūno ir fiziologinių mechanizmų kitimų sąsajas. Beje, įvairiose šalyse vaikų augimo ir brendimo ypatumai skiriasi. Lietuvos vaikų augimo svarbiausi parametrai (ūgis, svoris ir kiti) sekami ir vertinami pagal prof. J. Tutkuvienės sudarytas augimo kreives bei lytinio brendimo chronologines datas. Kūdikystės bei ankstyvosios vaikystės, taip pat brendimo laikotarpiai yra ypatingai svarbūs individo sveikatai ir vėlesniems jo gyvenimo laikotarpiams „programuoti“, tai – vadinamieji „kritiniai“ gyvenimo laikotarpiai. Tuo tarpu žmogaus augimo ir vystymosi procesas trunka beveik iki 20 metų. Tai sudėtingas reiškinys, kuriam įtaką daro ir paveldėti veiksniai, ir aplinka.

Paauglystė yra vienas sparčiausių žmogaus raidos etapų. Pastaruoju metu daugelyje šalių biologinis vystymasis lenkia psichosocialinį brendimą. J. Tutkuvienė pastebėjo, kad Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros tyrimų duomenimis, pastarasis reiškinys būdingas ir Lietuvai – per pastarąjį dešimtmetį dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, mitybos ypatumų bei kitų veiksnių ypač paankstėjo Lietuvos mergaičių brendimas, o labai anksti bręstančios paauglės vyresniame amžiuje dažniau serga metaboliniu sindromu, nutukimu, antrojo tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Brendimo ypatumai paauglystės metu susiję su individo sveikata ne tik, konkrečiai, šiuo amžiaus tarpsniu, bet lemia ir bendrą sveikatos būklę suaugus. Paauglystės unikalumas ir svarba įpareigoja šiuo laikotarpiu ypatingą dėmesį skirti sveikatai, nes būtent šiuo laikotarpiu padidėja, vadinamųjų, neinfekcinių ligų rizika. Pasak Noelio Camerono, paauglystė tampa žmogaus raidos „pabaigos pradžia“, nes kiekvieno paauglio sveikata yra pagrindas ir suaugusiojo žmogaus sveikatai.

Prof. N. Cameronas įspėja, kad augimo laikotarpiu susidaro prielaidos vėliau sirgti neinfekcinėmis ligomis, kurios yra svarbiausias 21-ojo amžiaus sveikatos iššūkis: „Rizikos mūsų sveikatai yra įgimtos arba įgytos gimimo ir kūdikystės laikotarpiu ir stiprėja vaikystėje bei paauglystėje. Esu tvirtai įsitikinęs, kad paauglystėje yra paskutinė galimybė gerokai sumažinti savo sveikatos rizikos veiksnius. Taigi, pagalvokite apie tai… Ar paauglystė tikrai nėra mūsų gyvenimo pabaigos pradžia? “

Šios įdomios ir provokuojančios paskaitos dalyviai paklausė profesoriaus, ką reikėtų daryti, norint sumažinti šiuo svarbiu gyvenimo laikotarpiu įgytus sveikatos rizikos veiksnius. Kokios būtų profesoriaus rekomendacijos tiems, kurie jau peržengė kritinio paauglystės amžiaus slenkstį (kam yra daugiau nei 20 metų)? Noelas Cameronas išmintingai šypsojosi: „Sunku būtų jau ką nors pakeisti, tačiau… turime padaryti viską, kad mūsų tolesnis gyvenimas būtų sveikas!“

Pasak jo, tik sveikas gyvenimo būdas padeda užtikrinti  sveikatą ir gyvenimo kokybę. Yra daug įvairių būdų gyventi sveikai, bet svarbiausia – sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviu, išlaikyti normalų kūno svorį ir valdyti stresą. Sveikas gyvenimo būdas – yra rūpinimasis „visu savimi“, ne tik savo fizine, bet ir emocine, dvasine, savo psichikos gerove. Ir tai reiškia, kad nuolat, visą gyvenimą reikia mylėti save ir puoselėti savo sveikatą.

Profesorius papasakojo, kad jo paties gyvenimo būdas yra labai intensyvus. Jis valgo daug žuvies ir daug keliauja. Noelas Cameronas sportuoja, žaidžia golfą ir du kartus per metus slidinėja. Jis dievina akademinį darbą, knygų rašymą ir pačius netikėčiausius iššūkius: „Dabar man 70 metų. Vieną dieną aš pamaniau, kad mano gyvenime man reikia ko nors daugiau, nei moksliniai tyrimai ir moksliniai straipsniai. Todėl prieš metus, staiga, vieną dieną pradėjau… groti alto saksofonu. O juk niekada ankščiau to nebuvau daręs!“

Visgi dalykus, kurie jam patinka, N. Cameronas linkęs kartoti. Profesorius jau planuoja apsilankyti Lietuvoje kitais metais, jis atvyks į  Europos antropologų asociacijos mokslo renginį – 22-ąjį kongresą, kuris vyks Vilniaus universiteto senuosiuose rūmuose, senamiesčio širdyje, 2020 metų rugpjūčio 26-29 dienomis.