Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, norėdama dar kartą pabrėžti socialinių darbuotojų profesinės veiklos riziką. Atvirame laiške, kurį parašyti paskatino įvykiai Kražiuose, atkreipiamas dėmesys, kad reikėtų imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų socialinių darbuotojų saugą ir sudarytų tinkamas sąlygas jų profesinei veiklai.

Pasak VU Socialinio darbo katedros vedėjos prof. Laimutės Žalimienės ir doc. Eglės Šumskienės, reikia gerinti socialinio darbo specialistų, su jais dirbančių kitų darbuotojų, socialinių paslaugų teikėjų darbo sąlygas, profesinę gerovę plačiąja prasme. „Lietuvoje atlikta nemažai socialinių darbuotojų darbo sąlygų, profesinės gerovės tyrimų, rodančių, kad yra problemų, kurias nedelsiant reikia spręsti. Tai fizinio saugumo didinimas, psichologinių, materialinių sąlygų gerinimas, socialinio darbo specialistų atsakomybės, funkcijų išgryninimas teisės aktuose ir organizaciniu lygmeniu. To nepadarius mūsų viešajame diskurse socialinio darbuotojo profesija menkinama, iki šiol nelabai aiški, daugelis ją suvokia kaip nekvalifikuotą ar nesvarbią, tad galbūt dėl to jai neskiriama pakankamai dėmesio“, – sako prof. L. Žalimienė.

Doc. E. Šumskienės nuomone, socialiniai darbuotojai sprendžia labai svarbias žmonių gyvenimo problemas. Tai neretai sunkiau, negu, tarkime, suteikti žmogui medicinines ar ugdymo paslaugas. Didelis savižudžių Lietuvoje skaičius rodo, kad jiems į pagalbą pirmiausia turėtų ateiti socialiniai darbuotojai su psichologais. Jie tiesiogiai mato kasdieninį žmonių gyvenimą ir problemas. Docentės įsitikinimu, socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantiems žmonėms gyventi visuomenėje, prie jos prisitaikyti ir integruotis nelengva, tad čia svarbus vaidmuo tenka socialiniam darbuotojui. Tačiau dėl įvairių apribojimų, pavyzdžiui, nepakankamai išplėtotos socialinių paslaugų infrastruktūros, silpnos įstaigų materialinės bazės, riboto suvokimo apie profesionalaus socialinio darbo galimybes visuomenėje, socialinis darbuotojas negali padaryti to, ką pagal savo potenciją kaip specialistas galėtų padaryti.

VU vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo rengti socialinio darbo specialistus. „Mums labai svarbu, kad ši profesija toliau stiprėtų. Matome didelį jos poreikį dinamiškai besikeičiančioje visuomenėje, kurioje žmonių socialinės problemos tampa vis sudėtingesnės. Nuolat tobuliname studijų programas, domimės ir sekame, kas šioje srityje daroma Europoje, pasaulyje. Tobulindami socialinių darbuotojų rengimą analizuojame ir mūsų šalies darbo rinkos poreikius. Tačiau vis dar negalime teigti, kad šios profesijos atstovai turi palankias sąlygas profesinei veiklai. Tam būtinas ir adekvatus Vyriausybės, politikų supratimas apie šią profesiją“, – teigia pašnekovės.

Socialinio darbo katedra, siekdama jaunimą supažindinti su socialinio darbuotojo profesija, organizuoja įvairias veiklas, „Socionomų“ forumą, kuriame diskutuojama apie šios profesijos įvaizdį ir reikšmę, vyksta į mokyklas ir apie tai kalba su moksleiviais, planuoja steigti Socialinio darbo mokyklą šia profesija besidomintiems moksleiviams. Šių dienų visuomenėje, kurioje ypač pabrėžiama išorinė profesijos galia, statusas, verslo, ekonomikos ar vadybos studijos daro didesnį įspūdį jaunimui negu galimybė padėti silpniems visuomenės nariams dirbant socialinį darbą. Motyvacijos rinktis socialinio darbuotojo kelią neprideda ir atlyginimų lygis, mažas visuomenės pripažinimas dėl menko informuotumo apie šios profesijos funkcijas ir galimybes praktikoje.

Todėl, anot prof. L. Žalimienės, pasitarus su pačiais socialiniais darbuotojais, jų profesinėmis organizacijomis, socialinių paslaugų įstaigų vadovais, savivaldybių, ministerijos atstovais reikėtų  imtis bendros veiklos padėčiai pagerinti. Prie to neabejotinai nusiteikusi prisidėti ir VU Socialinio darbo katedra.