• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Kodėl orientuojamės erdvėje?

Prof. Jonas Algis Abaravičius, Medicinos fakultetas, Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra | 2014-10-09 11:09 | Komentarų: 0
Komentarai
  • Anglų ir norvegų mokslininkų atradimai padės geriau suvokti procesus, nulemiančius gyvo organizmo judėjimo galimybes mus supančioje aplinkoje. Nuotrauka iš freeimages.com

2014 m. Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje įteikta JAV pilietybę turinčiam anglų mokslininkui Johnui O’Keefe’ui ir Norvegijos mokslininkams May-Britt Moser ir Edvardui I. Moseriui.

J. O’Keefe’as 1971 m. nustatė, kad tam tikros nervinio audinio ląstelės smegenyse yra aktyvios, kai gyvas organizmas būna tam tikroje konkrečioje mus supančios aplinkos vietoje. Tuo tarpu kitos centrinės nervų sistemos ląstelės paprastai būna neaktyvios, bet tampa aktyvios kitose erdvės vietose. Jos visos kartu buvo įvardytos kaip „aplinkos ląstelės“, leidžiančios suvokti gyvo organizmo padėtį jį supančioje aplinkoje. Šios ląstelės yra galvos smegenų žievės dalyje hipokampe.

M.-B. Moser ir E. I. Moseris 2005 m. paskelbė, kad ir kai kurios kitos smegenų žievės ląstelės būna aktyvios, kai eksperimentinės pelės patenka į įvairias aplinkos vietas, t. y. jos mums padeda orientuotis erdvėje. Jos buvo pavadintos „tinklelio ląstelėmis“.

Taigi minėtos centrinės nervų sistemos dalys gali būti pavadintos žmogaus organizmo padėties aplinkoje suvokimo ląstelėmis, leidžiančiomis gyvam organizmui nustatyti reikiamą kryptį, kuria ketinama judėti (tai būtų lyg GPS – visuotinės padėties nustatymo sistemos erdvėje atitikmuo mūsų organizme). Šie atradimai padės geriau suvokti procesus, nulemiančius gyvo organizmo judėjimo galimybes jį supančioje aplinkoje.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Edvard I. MoserfiziologijaJohn O'KeefeJonas Algis AbaravičiusMay-Britt MosermedicinaNobelio premijatinklelio ląstelės

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Vilniaus universitete – paskaita apie dirbtinio intelekto vaidmenį medicinoje

    2025-10-21 - Komentarų: 0
  • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    2025-10-14 - Komentarų: 0
  • Nobelio taikos premija Maríai Corinai Machado – už taikią kovą siekiant demokratijos

    2025-10-10 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt