Koronaviruso pandemija lemia įvairius pokyčius, griežtus reikalavimus, kurie visuomenei sukelia nepatogumų, tačiau yra būtini siekiant apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Vis dėlto atsiranda reikalavimams ir nepaklūstančiųjų. Kokie veiksniai ir kodėl skatina tokį žmonių elgesį, pasakoja Artūras Jonkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto partnerystės docentas.

Nors informacijos apie koronaviruso grėsmes daugiau nei apstu žiniasklaidos kanaluose ir socialinėse medijose, tačiau dalis žmonių visiškai neįsiklauso į raginimus saugoti save ir kitus. Atliekant apklausas, kuriomis siekiama suprasti žmonių elgsenos pokyčių priežastis, dažnai būna įvardijamas informacijos trūkumas. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad informacijos kiekis nėra tas lemiamas veiksnys. Informacijos apie viruso grėsmes tikrai netrūksta. Kokie kiti veiksniai šiuo konkrečiu atveju lemia, kad nemaža dalis žmonių ignoruoja rekomendacijas ir net reikalavimus nesiburti į grupes? Tikėtina, kad veikia instinktas, kuris žmoniją išsaugojo evoliucijos metu. Grėsmės akivaizdoje žmonės, kaip ir kiti gyvūnai, yra linkę burtis į grupes, nes fizinės grėsmės atveju toks būdas geriausiai apsaugo, sako A. Jonkus.

Pasak specialisto, informacijos apie potencialią grėsmę kiekis visuose kanaluose labai didelis. Žmonės nuolat apie ją girdi, kalbasi. Tad natūralu, kad instinktyviai žmonės jaučia poreikį būti kartu, būti didesniame būry žmonių. Todėl parkuose, miško takuose dažnai matome būrelius žmonių, kurie drauge leidžia laiką. Karantinas, izoliavimasis grėsmės akivaizdoje yra ėjimas prieš šį žmogaus instinktą, prieš poreikį būti grupėje, kai veikia grėsmės aliarmas. Nors ši grėsmė yra visiškai kitokia nei fizinė užpuolimo grėsmė, smegenys veikia pagal įprastą modelį. Todėl šiuo atveju keisti žmonių elgseną yra ne taip paprasta.

Kiekvienoje visuomenėje tik nedidelė dalis žmonių vartoja informaciją sąmoningai, atsirinkdami informacijos šaltinius, gilindamiesi į specialistų argumentus ir bandydami suvokti, kaip ta informacija ir susikūrusi nauja situacija veikia juos pačius. Toks sąmoningas informacijos vartojimas reikalauja medijų pažinimo ir psichologijos įgūdžių. Skandinavijos šalyse į mokyklų programas įtrauktos medijų pažinimo pamokos, kuriose vaikai supažindinami su tuo, kaip medijos veikia, paaiškinama, kaip atsirinkti informaciją ir atskirti naujienas nuo melagingos informacijos, sako A. Jonkus.

Kita nemaža dalis žmonių visuomenėje paklūsta bendrai tendencijai ir be didesnio gilinimosi keičia savo elgesio modelį, tačiau susiduria su kitais iššūkiais. Būnant karantine dėl apribotų socialinių kontaktų kyla nerimas, baimė, pyktis ir kitos emocijos, kurias sukelia nesuvoktas ėjimas prieš instinktus. Todėl tokių krizių metu padidėja psichologų pagalbos poreikis. Šiuo požiūriu labai geros socialinės reklamos iniciatyvos su visuomenėje žinomais žmonėmis. Ir tos reklamos turi labiau prevencinį psichologinį poveikį nei informacinį. Jos daliai žmonių suteikia saugumo ir bendrumo pojūtį, pastebi specialistas.

Anot A. Jonkaus, kiekvienoje visuomenėje yra ir kita grupė žmonių, kurie visada priešinasi bendrai tendencijai, bendroms elgesio normoms. Ši visuomenės dalis susitaiko tik su prievartiniu elgsenos keitimu ir atsiradus galimybei toms naujoms normoms nepaklūsta. Matyt, ateinančios šventės parodys, kokia dalis žmonių, net žinodami, kad važiavimas į kitus miestus uždraustas, bandys ten patekti. Dalis tokių žmonių elgesį keičia tik tada, kai konkretus atvejis nutinka su jais pačiais arba su artimais žmonėmis.

Tad siekiant keisti žmonių elgesį ne visada pakaks intensyvios komunikacijos. Labai svarbu suvokti, kokie psichologiniai impulsai veikia žmogaus elgseną vienoje ar kitoje situacijoje. Pagal tai būtina rinktis komunikacijos žinutes, kanalus ir informacijos nešėjus.