„Įsivaizduokime du žmones, sergančius ta pačia smegenų liga. Išanalizavę jų smegenis pamatytume, kad jų pažeidimai yra tose pačiose smegenų srityse, tokio pat dydžio. Bet palyginę šių dviejų žmonių elgesį matytume, kad vieno protinės funkcijos yra išlikusios ir jis geba savarankiškai gyventi, o kitas – ne, susiduria su sunkumais. Taigi kognityvinis rezervas yra sąvoka, paaiškinanti, kodėl taip vyksta.“

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU neuropsichologė, Filosofijos fakulteto lektorė dr. Ramunė Dirvanskienė pasakoja apie tai, kas yra kognityvinis rezervas ir kokios smegenys yra atspariausios senėjimui.

Kognityvinis rezervas – kas tai?

Kalbėdama apie kognityvinio rezervo sąvoką, neuropsichologė dr. R. Dirvanskienė pabrėžia, kad mokslininkai vis dar nėra sutarę dėl vieno bendro apibrėžimo. Mokslininkė kognityvinį rezervą apibūdina kaip paaiškinimą, kodėl du žmonės, patyrę vienodą smegenų pažeidimą, išlaiko skirtingas funkcijas.

„Kognityvinis rezervas – dvilypė sąvoka. Pirmiausia jis tiria įvairius veiksnius, kurie paaiškina, kodėl vieni žmonės yra atsparesni smegenų pažeidimams, o kiti – ne. T. y. kodėl vieni, susidūrę su daugiau patologijų, ilgiau išlaiko funkciją ir kuo pasižymi tokios smegenys. Kitas kognityvinio rezervo tyrimų laukas yra kompensacinė funkcija, kuri aiškinasi, kaip smegenys geba kurti naujus ryšius ir kompensuoti smegenų praradimus. T. y. kaip toliau gebama palaikyti konkrečią smegenų funkciją, jau esant pažeidimams ir prarastiems smegenų ryšiams. Kognityvinis rezervas yra tyrinėjamas ir smegenų senėjimo temoje. Šiuose tyrimuose patologiniai veiksniai yra siejami su skirtingomis demencijomis, insultais, tuo, kas su amžiumi pažeidžia žmogaus smegenis ir paaiškina, kodėl po pažeidimų vieni žmonės atsistato greičiau, o kiti lėčiau“, – sako tyrėja.

Kada smegenys pradeda senti?

Psichologė teigia, kad vienos smegenų funkcijos pradeda lėtėti anksčiau, kitos – vėliau, o kai kuriais atvejais vienų ar kitų funkcijų lėtėjimas gali ir neįvykti.

„Jeigu tirsime tokias funkcijas kaip, pavyzdžiui, informacijos apdorojimo greitis ar dėmesio išlaikymas, tai mes pradedame pastebėti šių funkcijų rodiklių žemėjimą maždaug nuo 25-ojo ar 30-ojo gimtadienio. Jeigu tirsime tokias funkcijas kaip žodynas, vizualiniai-erdviniai gebėjimai, jų kritimas prasideda jau pasiekus pensinį amžių, o kartais kritimo net ir nebūna“, – sako tyrėja.

Kognityvinė epidemiologija tyrinėja, kodėl vienų asmenų protinės funkcijos su amžiumi prastėja, o kitų išlieka tokios pat. Anot mokslininkės, gausybė veiksnių daro įtaką smegenų senėjimo atsparumui: gyvensena, protinės veiklos, kuriomis asmuo užsiėmė gyvenime, patirtos galvos traumos, oro užterštumas, socialinė veikla, išsilavinimas. Be to, pabrėžia dr. R. Dirvanskienė, daugėjant mokslo žinių ir joms pasiekiant visuomenę, žmonės, jomis besiremdami, keičia savo gyvenimo būdą ir tai padeda išlaikyti smegenis darbingas iki vėlesnio amžiaus.

Kokią įtaką smegenims daro gyvensena?

Neuropsichologė išskiria tris rezervų tipus. Pirmasis – smegenų rezervas, kuris daugiausia yra įgimtas.

„Smegenų rezervas yra visi biologiniai veiksniai, kurie daro vienų smegenis labiau atsparias nei kitų, tai yra daugiausia įgimti faktoriai. Vieni gimstame su sveikesnėmis, didesnėmis smegenimis, geriau veikiančiomis, kitiems genetiškai ne taip pasiseka.“

Antrasis tipas yra smegenų tvarkymasis, tyrinėjantis, kaip smegenys sugeba atsikurti, atsispirti pažeidimams.

„Čia prisideda ne tik genetiniai, bet ir gyvensenos veiksniai, tokie kaip rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas. Analizuojama, kaip mūsų smegenys geba atsilaikyti, susidūrusios su žalingais poveikiais.“

Trečiasis tipas – kognityvinis rezervas, kurį nulemia žmogaus gyvensena.

„Kognityvinis rezervas – įgytos funkcijos. Kiekvienas iš mūsų yra turėjęs skirtingų patirčių ir jos skirtingai suformuoja, kaip mūsų smegenys veikia. Vienų smegenys turi vienokius ryšius tai pačiai protinei funkcijai atlikti, o kitų kitokius. Tų asmenų, kurie per gyvenimą turėjo daugiau visokių patirčių, smegenys yra lankstesnės ir geba lengviau kompensuoti praradimus. Pavyzdžiui, jei asmuo moka penkias užsienio kalbas, jis turi daugiau žinių, kaip kalba konstruojama, ir jei yra patiriami smegenų dalių pažeidimai, konstruojantys tam tikras kalbos dalis, tarkime, semantines žinias, tai tuos praradimus vienoje kalboje galima kompensuoti pasitelkiant žinias iš kitos užsienio kalbos ir taip ilgiau išlaikyti gebėjimą kalbėti.“

Asmens gyvensena didžiausią įtaką daro smegenų rezervui ir tvarkymosi rezervui. Pasitelkiant gyvenseną, žmonės gali skatinti arba lėtinti uždegiminius ir kitus patologinius procesus organizme. Jei yra rūkoma, nesveikai valgoma, yra mažas fizinis aktyvumas, tai patologija organizme kaupsis daug greičiau nei sveikai gyvenant. Pasak mokslininkės, fizinis aktyvumas yra geriausias būdas auginti kamienines ląsteles, gebėjimą ląstelėms augti ir kurtis.

Dr. R. Dirvanskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip kovoti su smegenų senėjimu?

Dr. R. Dirvanskienė pabrėžia, kad svarbiausia ne tai, kokiomis veiklomis žmogus užsiėmė gyvenime, bet kokios buvo suformuotos protinės funkcijos. Mokslininkė skatina užsiimti veiklomis, kuriose būtų ieškoma kūrybiškų sprendimų, sprendžiamos įvairios problemos.

„Užsiimkite veiklomis, kurios padeda išmokti mokytis, stebėti savo protines funkcijas, pastebėti, kada jos nepakankamai gerai funkcionuoja. Į kokį būrelį reikia vesti vaiką, kad jis ateityje patirtų didžiausią sėkmę? Nesvarbu, koks tai bus būrelis. Svarbu, ką vaikas būrelyje veiks, ar jis pats prisidės prie veiklos organizavimo, ar jis tobulės ir kokiu būdu jis įgytas žinias panaudos.“

Anot lektorės, užsiimti skirtingomis veiklomis, keliauti ir gyvenime turėti daug įvairių patirčių yra svarbu dėl to, kad tokiu atveju, įvykus smegenų pažeidimui, užkertamas kelias funkcijos praradimui.

„Jei per gyvenimą išmokstame užduotį atlikti tik vienu būdu, praradus gebėjimą atlikti užduotį tuo vieninteliu būdu, bus prarastas ir gebėjimas vykdyti šią funkciją. Bet jeigu asmuo gyvenime turi daug patirčių, daug keliauja, mato skirtingas kultūras, kuriose skirtingais būdais yra atliekamos tos pačios funkcijos, tai praradęs savąjį būdą, asmuo žinos, kad gali tą pačią veiklą atlikti alternatyviu būdu ir taip ilgiau išlaikyti tą pačią funkciją“, – teigia dr. R. Dirvanskienė.

Neuropsichologė tvirtina, kad svarbu ne tik užsiimti kūrybiškomis veiklomis, bet ir ugdyti dvi asmenybės savybes: atvirumą patyrimui ir sąmoningumą. Šios dvi savybės skatina nebijoti keistis ir tuo pat metu pastebėti savo funkcijų pakitimus. Tai stabdo smegenų veiklos lėtėjimą, o net ir jam įvykus, gebama atrasti alternatyvių būdų išlaikyti sutrikusias funkcijas.

Technologijų įtaka smegenims

Paklausta apie technologijų įtaką smegenims, dr. R. Dirvanskienė įspėja, kad žmogaus gyvenimą palengvinantys įrenginiai gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi smegenims.

„Smegenims kenkia tai, kas palengvina gyvenimą, padaro mus tingesnius ir mažiau kūrybingus. Kai nereikia aktyviai ir kūrybingai ieškoti būdų, kaip susigalvoti pramogą ar lavinti socialinius įgūdžius, lėtėja ir smegenų veikla. Žmonės vis mažiau orientuojasi erdvėje ir vis daugiau pasitelkia navigacines programėles. O būtent orientavimasis erdvėje yra evoliuciškai viena svarbiausių žmogaus funkcijų, labiausiai lavinančių smegenis ir labiausiai padedančių kuo ilgiau išlaikyti gerą atmintį. Nes jeigu pagalvotume, kaip susiformavo mūsų rūšies atmintis, tai vyko atrandant ir įsimenant kelią, kur yra maistas, atrandant ir įsimenant kelią, kur yra pavojus. Mūsų rūšiai gebėjimas orientuotis erdvėje yra be galo svarbus ir mes to nebedarome. Mes vis mažiau laiko praleidžiame klajodami, bandydami susiorientuoti. Dėl to naudinga keliauti, nes išvykus į naują vietą tenka lavinti erdvinius gebėjimus orientuotis ir rasti kelią, tai yra labai gera smegenų treniruotė.“

Kaip sužinoti savo smegenų stiprybes?

Tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ klausytojams, susidomėjusiems savo smegenų veikla, neuropsichologė siūlo atlikti intelekto testą, kadangi tradiciniai intelekto testai matuoja daug skirtingų gebėjimų: dėmesį, atmintį, vykdomąsias funkcijas, informacijos apdorojimo greitį, kalbą, vizualines-erdvines funkcijas.

„Atlikus intelekto testą, galima pastebėti, kaip skiriasi rezultatai kiekviename iš skirtingų domenų. Atrasti, kokios yra žmogaus protinės stiprybės ir silpnybės. Kai yra dirbama su pacientais, viena iš gerų pradžių yra atlikti tokį testą ir išsiaiškinti smegenų funkcijas. Tarkime, paciento kalbiniai gebėjimai yra puikūs, tačiau vizualiniai-erdviniai yra prasti ir tuomet yra kuriama strategija, kaip, ligai progresuojant, pasitelkiant protines stiprybes yra kompensuojamos protinės silpnybės. Tarkime, jei tokiam žmogui yra sunkiau suprasti vaizdinę informaciją, kaip jis gali naudodamasis programėlėmis ar pakeitęs elgesį tą vaizdinę informaciją paversti garsine ir tuomet ją suprasti ir toliau gebėti komunikuoti bei savarankiškai gyventi“, – teigia mokslininkė.