Kaip moksleivius skatinti būti fiziškai aktyvius? Kaip dažnai turėtų sportuoti suaugęs žmogus? Kokį kūno masės indeksą turintys žmonės gyvena ilgiausiai? Į šiuos ir kitus klausimus naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode atsako VU Medicinos fakulteto profesorius Arūnas Emeljanovas.
„Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas nėra labai džiuginantis. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo atitinka apie 40 proc. Lietuvos gyventojų, tai – mažiau nei kas antras. O jei kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus, tai rezultatas šiek tiek prastesnis“, – atskleidžia mokslininkas.
Kaip dažnai turėtume užsiimti aktyvia fizine veikla?
Pasak VU Medicinos fakulteto profesoriaus, skirtingo amžiaus žmonėms yra taikomos skirtingos rekomendacijos, kaip dažnai ir kokia fizine veikla turėtų būti užsiimama: „Mokyklinio amžiaus (5–17 metų) vaikams Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažiausiai valandą kasdienės vidutinio ar didelio aktyvumo veiklos ir mažiausiai tris kartus per savaitę atlikti raumenyną stiprinančius pratimus. Suaugusiems (18–64 metų) žmonėms rekomenduojama bent 150 min. vidutinio fizinio aktyvumo veiklos per savaitę, tai yra apie 30 min. per dieną, arba 75 min. didelio fizinio aktyvumo veiklos per savaitę. Be to, mažiausiai du kartus per savaitę turėtų būti atliekami jėgos pratimai. O senjorams rekomenduojamas toks pats fizinis aktyvumas kaip ir suaugusiems ir papildomai mažiausiai tris kartus per savaitę rekomenduojami pusiausvyros pratimai, kurie ypač reikalingi kritimų prevencijai.“
Ekspertas patikslina, kuo skiriasi vidutinis fizinis aktyvumas nuo didelio fizinio aktyvumo: „Paprasčiausias vidutinio fizinio aktyvumo pavyzdys – bėgimas, kai yra bėgama ir žmogus gali kalbėtis. O didelis fizinis aktyvumas, kai yra bėgama ir jau žmogus nebegali kalbėti, kadangi dūsta, bet veiklą tęsti dar gali. Dvejetų tenisas yra priskiriamas prie vidutinio fizinio aktyvumo, vienetų tenisas – jau prie didelio fizinio aktyvumo. Pramoginiai šokiai būtų vidutinio fizinio aktyvumo, o breikas ar gatvės šokiai – didelio fizinio aktyvumo.“
Prof. Arūnas Emeljanovas
Kaip skatinti vaikų fizinį aktyvumą?
Nors lietuvių fizinio aktyvumo situacija nėra itin džiuginanti, tačiau, anot tyrėjo, lietuviai šioje srityje neišsiskiria: „Manoma, kad visas pasaulis lėtėja, nors gyvenimo tempas didėja, mūsų fizinis aktyvumas mažėja ir lietuviai neišsiskiria iš pasaulinio konteksto. Esame vidutiniokai, nesame tarp fiziškai aktyviausių šalių, bet nesame ir prie mažiausiai aktyvių.
Suaugusių žmonių Lietuvoje fizinis aktyvumas šiek tiek didėja. Pavyzdžiui, šeimų, kurios turi vaikų, fizinis aktyvumas taip pat šiek tiek didėja, nors vaikų – dar ne. Sakau „dar ne“, nes 2026 m. turėtų pasirodyti duomenys apie Lietuvos ir kitų 60 valstybių aktyvumą, kurie, tikiuosi, bus teigiami.“
VU Medicinos fakulteto dėstytojas išskiria tris aspektus, kurie yra svarbiausi, siekiant didinti vaikų fizinį aktyvumą: „Pirmiausia, svarbu šeima ir tėvų pavyzdys. Daug tyrimų rodo, kad kuo šeima yra fiziškai aktyvesnė, tuo ir vaikas yra fiziškai aktyvesnis. Antras aspektas – mokykla. Įtakos turi fizinio ugdymo pamokų skaičius ir kokybė. Lietuvoje yra trys fizinio aktyvumo pamokos per savaitę ir čia mes atsiliekame nuo Europos vidurkio. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo pamokų kokybės, mokytojų ugdymo motyvų ir jų kompetencijos. Vis dėlto čia nereikėtų palikti mokytojų vienų, mokyklų vadovai turėtų remti fizinio aktyvumo veiklas. Trečias aspektas – valstybės institucijos ir jų priimami sprendimai. Svarbu tiek aukščiausių valstybės pareigūnų pavyzdys, tiek institucijų požiūris kuriant infrastruktūrą, skirtą fiziniam aktyvumui skatinti. Turėtų būti didinamas neformalaus fizinio aktyvumo prieinamumas, ypač mažesniuose rajonuose.“
Pradėkite nuo vaikščiojimo
Mokslininkas sako, kad persistengti ar persitempti yra gana rizikinga: „Persistengus gali nutikti taip, kad bus gaunama mažiau energijos, nei jos yra išeikvojama, taip dažniau nutinka moterims ar merginoms. Pavyzdžiui, savaitę yra pasportuojama, valgoma mažiau ir prarandami trys kilogramai. Galvojama, kad tai yra gerai, bet tai nėra gerai, nes rekomenduojama per mėnesį, o ne per savaitę prarasti apie tris ar keturis kilogramus, priklausomai nuo svorio. Pamačius, kad šis būdas veikia – ir labai efektyviai, dar daugiau sportuojama ir dar mažiau valgoma, tad įvyksta persitreniravimas ir galima labai pakenkti savo sveikatai. Todėl persistengti nereikia, siūlyčiau pradėti nuo paprasto vaikščiojimo, jei visą gyvenimą nebuvo sportuojama. O jei buvo kadaise sportuota, vis tiek nereikėtų iš karto bėgti maratono ar bandyti pakelti 100 kilogramų.
Kiekvienas turime daug veiklų ir neturime laiko, tačiau pasirenkame prioritetus. Galime žvilgtelėti į savo telefone praleidžiamo laiko analizę ir pamatysime, kad dalį šio laiko galėtume lengvai paskirti fiziniam aktyvumui. Dar kartais yra sakoma, kad ne tik neturima laiko, bet ir neturima, ką apsirengti, nežinoma, ką daryti, kad reikia būtinai eiti į sporto klubą. Manau, kad sporto klubas tikrai nėra būtinas. Aš pats labai retai einu į sporto klubą, nes jėgos treniruotes galima daryti ir su savo kūno svoriu, galima bėgioti, atlikti pratimus namuose. Tad užtenka sportbačių, gimnastikos kilimėlio ir šiek tiek pasidomėti“, – pataria VU dėstytojas.
Prof. A. Emeljanovas pabrėžia, kad tiek antsvoris ar nutukimas, tiek per mažas svoris yra problema: „Mes dažnai sutelkiame dėmesį į lieknumą, bet per didelis lieknumas nėra palankus sveikatai. Ilgiausiai gyvena tie žmonės, kurių kūno masės indeksas yra nuo 21 iki 25.“
Komentarų nėra. Būk pirmas!