Palydėdami senuosius ir pasitikdami Naujuosius metus, klausiame: kokie bus ateinantys metai, ką naujo jie mums žada? Politologai, ekonomistai, sociologai, klimatologai ir psichologai vienareikšmiškai tvirtina – jie bus geresni nei buvę.

Dr. Mažvydas Jastramskis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

2014-ieji bus dvejų rinkimų metai – tai reiškia, kad matysime vis daugiau politinės reklamos (oficialios ir neoficialios), o santykiai tarp partijų ir politikų gali aštrėti. Didesnių socialinių neramumų, jeigu išsilaikys dabartinės ekonominės tendencijos, kilti neturėtų. Galbūt turėsime naują Seimo Pirmininką – Darbo partija, panašu, šiame poste norėtų išbandyti ne vieną partietį, o L. Graužinienei su įtampa susidoroti sekasi ne itin sėkmingai.

Kitais metais vyks Lietuvos Prezidento rinkimai, ko galime tikėtis? Reikėtų tikėtis atkaklios kovos. Nors daugelis apžvalgininkų mano, kad D. Grybauskaitė turėtų nesunkiai laimėti, galutinis rezultatas gali būti daugeliui netikėtas. Prezidentės populiarumas yra kiek kritęs, o kai kurių partijų – išaugęs. Tuo dabartinė situacija skiriasi nuo 2009 m., kai pirmajame ture buvo pasiekta triuškinama pergalė. Lietuvos Prezidento rinkimų patirtis rodo, kad vykstant antrajam turui įmanomi netikėti rezultatai – pavyzdžiui, 1997 m. pirmajame ture 44 procentus balsų surinkęs Artūras Paulauskas vėliau pralaimėjo Valdui Adamkui.

Europos Parlamento rinkimai politikos moksluose vadinami antraeiliais, kadangi juose nesivaržoma dėl svarbiausiųjų nacionalinės vykdomosios valdžios postų. Tiesioginės įtakos šalių narių vidaus politikai trumpuoju laikotarpiu jie turi nedaug. Tačiau jeigu šie rinkimai vyks kartu su antru Prezidento rinkimų turu – tai, skirtingai nei įprastai būna, aktyvumas bus gerokai didesnis. Galbūt sustiprės ir sėkmingai pasirodys euroskeptinės jėgos – pavyzdžiui, tautininkai.