Palydėdami senuosius ir pasitikdami Naujuosius metus, klausiame: kokie bus ateinantys metai, ką naujo jie mums žada? Politologai, ekonomistai, sociologai, klimatologai ir psichologai vienareikšmiškai tvirtina – jie bus geresni nei buvę.
Prof. Jonas Martinavičius, Ekonomikos fakulteto dekanas
Pasaulio bankas (PB) šią vasarą paskelbė, kad Lietuva pagal bendro vidinio produkto apimtį vienam gyventojui (36,9 tūkst. litų) patenka į turtingiausių pasaulio šalių grupę. PB duomenimis, Lietuvos nacionalinis turtas vienam gyventojui siekia apie 390 tūkst. litų, o namų ūkyje vieno asmens turtas sudaro apie 29 tūkst. litų.
Akivaizdu, kad kitąmet būsime dar turtingesni. Remiantis vien ekonominės sistemos inercija galima prognozuoti, kad dėl numatomo BVP augimo „praturtėsime“ bent 1300 litų, o metinė 2 proc. prognozuojama infliacija vienam gyventojui tenkantį šalies turtą padidins dar beveik 8 tūkst. litų. Žinoma, kad optimali ekonominė būsena pasiekiama esant pusiausvyrai. Vienas iš būdų jos siekti – pasiūlos ir paklausos balansas. Turimą perviršinę pasiūlą balansuojant su mokia paklausa, labai padėtų vienas iš atlyginimų racionalizacijos būdų – mažinti aukštus ir didinti žemus atlyginimus. Taip išspręstume ir nemaža socialinių problemų: sumažintume pajamų nelygybę, gal – migraciją, nepasitenkinimą „bloga“ valdžia ir pan. Tikėtina, kad taip efektyviai padidintume ir BVP augimą ir greit pasiektume bent Estijos lygį, tai yra BVP vienam gyventojui padidėtų bent 4100 litų.
Kadangi esame turtingi ir 2014-aisiais būsime dar turtingesni, negailėkime šv. Kalėdų šventėms – kuo daugiau išleisime, tuo labiau didės ir BVP.
Komentarų: 7
2013-12-19 11:36
Vaidotas ZemlysPirmą kartą girdžiu, kad infliacija didina turtą. Daug man dar mokytis matosi.
2013-12-19 17:07
Giedrius B.Tikiuosi, kad šis straipsniukas tik kalėdinis pokštas, o ne ekonomikos mokslų daktaro analizė. Panašu, kad žaidžiama progresinių mokesčių gaidele ir pasikliaujama planinės ekonomikos įžvalgomis. Tiesiog pasidarė įdomu, ar straipsnio autorius yra matęs nors vieną rimtą akademinį straipsnį apie tai, kad pajamų perskirstymas paprastai veda prie BVP augimo? Sutinku, kad pavyzdžiui, mokslo kokybės kėlimas ir studijų sąlygų gerinimas sumažintų pajamų nelygybę ir tuo pačiu pakeltų (ateities) BVP. Tačiau, kai kalbama apie mokesčių sistemos keitimą į progresyvesnę, dauguma ekonomistų sutinka, kad deja tenka rinktis tarp pajamų lygybės ir efektyvumo – mokesčių mažinimas (ypač labiau motyvuotiems, išsilavinusiems ir patirties turintiems žmonėms – tai yra tiems kurių pajamos didesnės) skatina daugiau dirbti, daugiau taupyti ir daugiau investuoti, kas ilguoju laikotarpiu kelia šalies BVP.
2013-12-20 14:58
AlvinasVisų pirma, keista skaityti save mokslo šventove ir išskirtiniu (bent jau teisine prasme :-)) universitetu vadinančios institucijois puslapiuose visokius “zabobonus”, tokius kaip “medinio arklio metai” ir pan. Spėju, netrukus VU internetinėje svetainėje atsiras ir horoskopų skyrelis? :-)
Antra, EF dekano interviu yra keistokų teiginių. Ne tik apie infliacijos teigiamą indėlį (??) į šalies gyventojui tenkantį turtą, bet ir kitų.
Pvz. siūlymas išlaidauti Kalėdų proga, teigiant, kad tai didina šalies BVP: kažin kaip tas LT BVP išaugs, jei aš išleisiu daugiau pinigų prancūziškam vynui, marokietiškiems apelsinams ir čilietiškiems bananams?:)
Antra, taip ir nesupratau, kokiu būdu siūloma atlikti tą “atlyginimų racionalizaciją”: mažinti aukštus ir didinti žemus atlyginimus. Komentatorius Giedrius B. čia (tarp eilučių?) įžiūrėjo progresyvių mokesčių [tarifų]siūlymą, nors tiesiogiai taip nebuvo pasakyta; beje, progresyvūs mokesčių tarifai, visada apkarpydami aukštas pajamas, ne visada padidina žemus atlyginimus – tai priklauso nuo tos didėjančių tarifų sistemos.
2013-12-20 15:02
Šiaip jauŽmonės, ar Jūs turite bent lašelį humoro jausmo?
2013-12-22 19:33
AlvinasO ką jūsų, žmogau, tas turimas lašelis humoro jausmo leido jums ižiūrėti sąmojingo EF dekano palinkėjimuose? (Būtent sąmojingo, o ne komiško :-))
2013-12-20 15:46
JonasDėkoju už dėmesį ir komentarus. Džiugu, jog visi sureagavę suprato, kad trumpi naujametiniai palinkėjimai skirti ne rimtomis įžvalgomis ar problemų sprendimo išbaigtiems pasiūlymams. Užtikrinu, kad statistika tikra, na o išvados priklauso nuo interpretacijos, šiuo atveju tai tikrai ne mokslinis straipsnis.
Kaip ir laukta – dar esame darbuose, bet jau yra ir atsipalaidavimo bei optimistinio požiūrio nuotaikų.
Taigi, su artėjančiomis šventėmis, tikiu, kad rytojus tikrai bus šviesesnis ir geresnis.
J.M.
2013-12-27 11:59
Vaidotas ZemlysPavojinga yra laikytis nuostatos, kad tik moksliniuose straipsniuose būtina nesišvaistyti nepamatuotais teiginiais.