Palydėdami senuosius ir pasitikdami Naujuosius metus, klausiame: kokie bus ateinantys metai, ką naujo jie mums žada? Politologai, ekonomistai, sociologai, klimatologai ir psichologai vienareikšmiškai tvirtina – jie bus geresni nei buvę.

Prof. Arūnas Bukantis, Gamtos mokslų fakultetas

Plačiai žinomas senas posakis: „Apie orus pakalbėti mėgsta kiekvienas, tačiau nėra norinčių jais rūpintis“ – šiandien evoliucionavo į naują: „Blogai kalbėti apie orus nepatartina, nes jie gali išgirsti!“ Orų anomalijų pasitaiko vis dažniau ir dažniau, o už tai didelę kainą jau moka ne tik vargingiausi ir labiausiai pažeidžiami planetos gyventojai, bet ir galingosios supervalstybės. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad susirūpinimą orais ir klimatu šiandien rodo jau ne tik meteorologai ir pavieniai „žali“ entuziastai, bet ir solidūs politikai. Štai šių metų lapkritį Varšuvoje vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje išryškėjo daug prisikaupusių nesutarimų bei prieštaravimų tarp turtingų ir vargingų valstybių. Bandymus pasiekti tvirtą ir reikšmingą pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos ypač stabdė naftą išgaunančių besivystančių šalių derybininkai. Įsiklausyti į mokslą jiems būtų tolygu apriboti pelną. Nepaisant to, pavyko nustatyti trajektoriją, kuria sekdamos vyriausybės dirbs ruošdamos naują pasaulinį klimato susitarimą. Nuspręsta sukurti žalos ir netekčių kompensavimo tarptautinį mechanizmą, kuris padėtų geriau apsisaugoti nuo klimato kaitos sukeltų stichinių nelaimių ir kylančio vandens lygio labiausiai dėl to pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Niujorke 2014 m. rugsėjį vyks viršūnių susitikimas klimato klausimais, kuriame, tikimasi, bus dar labiau priartėta prie aiškių, skaidrių ir suprantamų įsipareigojimų klimato kaitai mažinti.

2014-ieji parodys, ar pasaulio šalys gali pasiekti ir įtvirtinti naują teisinį susitarimą dėl poveikio klimatui švelninimo.