Palydėdami senuosius ir pasitikdami Naujuosius metus, klausiame: kokie bus ateinantys metai, ką naujo jie mums žada? Politologai, ekonomistai, sociologai, klimatologai ir psichologai vienareikšmiškai tvirtina – jie bus geresni nei buvę.

Prof. Romas Lazutka, Filosofijos fakultetas

Man atrodo, kad jeigu neatsiras kokių nors nenumatytų įvykių, kurie mus sukrėstų labai smarkiai, tai didelių pokyčių šalyje neturėtų būti. Prognozuojama, kad mūsų ekonomika augs apie 3 proc., tai, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, nemažai. O socialinė visuomenės padėtis labiau priklauso nuo Vyriausybės veiklos. Seime svarstomas valstybės biudžetas didelių pokyčių nenumato. Skolintis stengiamasi mažiau dėl būsimo euro, tai reiškia, kad valstybė stengiasi neišlaidauti. Biudžeto darbuotojų algos turėtų augti labai nežymiai, o privačiame sektoriuje – apie 4–5 proc., dauguma socialinių išmokų nedidės, kainos šiek tiek kils.

Nedarbas Lietuvoje ir Europoje mažėja, bet daug lėčiau, nei po krizės atsigauna ekonomika, stengiamasi išsiversti nedidinant darbuotojų skaičiaus. Šiek tiek mažės emigracijos mastai, nes po krizės lėtokai atsigauna ir kitos šalys, jų ekonomika. Tad nėra jau labai daug kur važiuoti – tose šalyse, į kurias lietuviai važiuodavo, padėtis yra prasta. Ir nebus patrauklu į jas važiuoti artimiausiu metu, nes darbo pasiūla tik didės, o pragyvenimo išlaidos ir ten auga.

Lietuvos ekonomika yra labai atvira, labai priklausoma nuo įvairių išorės veiksnių, tad, tarkim, jeigu pabrangtų importuojami energetikos ištekliai arba sutriktų kaimyninių šalių ūkių raida, pas mus padėtis blogėtų. Priklausomybę nuo eksporto jau šiemet pajutome, kai Rusija buvo įvedusi savo apribojimus. Žinoma, niekas nėra apsaugotas nuo neprognozuojamų dalykų, tokių kaip „Maximos“ griūtis Latvijoje, tad jeigu neįvyks pas mus kokių nors nenumatomų sukrėtimų, ekonomika nuosekliai augs – o tai jau nėra blogai.