Vasario 11-oji – tarptautinė Mergaičių ir moterų moksle diena. Ir nors pasaulinė statistika rodo, kad mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse dominuoja vyrai, situacija Lietuvoje – kitokia.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, MTEP sektoriuje 2020 m. dirbo daugiau nei 26 tūkst. žmonių, iš jų – 49 proc. moterų.

Siekiant pripažinti moteris moksle ir suteikti pripažinimą už mokslinį indėlį „L’Oréal Baltic“ jau šeštą kartą Lietuvoje organizuoja prestižinę L’Oréal-UNESCO programą „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science).

Moterų iššūkiai akademinės karjeros kelyje

2021 m. įvertinta doktorantūros tyrimus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (GMC) atliekanti Joana Smirnovienė teigia, kad vienas iš pagrindinių iššūkių – karjeros ir motinystės derinimas.

„Doktorantės, gaudamos tik stipendiją ir dėl to nemokėdamos mokesčių, nepretenduoja į motinystės išmokas ir susiduria su būsto paskolų gavimo problemomis. Dėl šių priežasčių dažnai atidedamas motinystės laikotarpis. Susilaukusios vaikų mokslininkės mažiau laiko gali skirti mokslo tiriamajam darbui, todėl lėčiau kopia karjeros laiptais, rečiau užima vadovaujančias pozicijas. Jaunosioms mokslininkėms ypač sunku gauti finansavimą fundamentiniams tyrimams, kadangi laimėjimo šansas yra tik apie 10 procentų. Neretai mokslininkės daugiau kaip dešimtmetį bando laimėti savo pirmajį projektą, tam, kad galėtų nepriklausomai vykdyti savo norimus tyrimus“, – teigia į inovatyvių farmacinių preparatų, skirtų vėžiui gydyti, kūrimą orientuota mokslininkė.

Doktorantė Joana Smirnovienė. T. Kaunecko nuotr.

Pasak mokslininkės dr. Rimos Budvytytės, moterims pirmiausia reikia siekti pripažinimo.

„Vienas iš didžiausių iššūkių – pelnyti pripažinimą. Jį kartais sunku pasiekti, ypač fiziniuose moksluose. Jį padeda pasiekti įvairios programos ir apdovanojimai“, – sako Vilniaus Universiteto Gyvebės mokslų centro biochemijos mokslų daktarė R. Budvytytė.

Pandemija – mokslinių straipsnių rengimo metas

Iššūkių kupinas laikotarpis mokslininkams atvėrė daugiau galimybių ir sudarė sąlygas dažniau dalyvauti konferencijose, taip pat derinti kelis skirtingus darbus.

„Manau, kad labai greitai prisitaikėme prie pandemijos. Ji suteikė galimybę nukreipti dėmesį į mokslinių straipsnių rengimą“, – teigia dr. R. Budvytytė.

Dr. Rima Budvytytė. T. Kaunecko nuotr.

Pasak J. Smirmovienės, didelę mokslinio darbo dalį sudaro duomenų analizė, publikacijų ir projektinių paraiškų rengimas.

„Nereikia būti labaratorijoje, kad atliktume šias užduotis. Todėl darbas iš namų ar kitos patogios vietos daug kam tapo net produktyvesnis. Tuo pačiu pandemija įprasmino gyvybės mokslų srities tyrimus – pamatėme, kokie svarbūs yra mokslininkų darbai ir atradimai, kurie leido greitai ir efektyviai sukurti įvairius diagnostikos testus, vakcinas, vaistus“, – teigia mokslininkė.

Paramos mokslininkėms nauda – neabejotina

Apdovanojimai ir pripažinimas yra itin svarbūs aspektai mokslo srityje. Jie padeda pabrėžti tiek moterų, tiek vyrų moksle svarbą ir parodo jų darbus visuomenei.

Tiek moterys, tiek vyrai gana lengvai gali gauti finansinę paramą išvykoms į užsienį, kad pagilintų žinias, praplėstų požiūrį, užmegztų pažintis tarptautinėje erdvėje.

„Džiugu, kad moterys moksle turi galimybes dirbti laisvu grafiku ir derinti karjerą su šeimyniniais įsipareigojimais. Labai sveikintina yra pasaulinė „L’Oreal-UNESCO“ programos „Moterims moksle“ iniciatyva, kuri ne tik paremia jaunąsias mokslininkes 6000 Eur prizu, bet ir suteikia įvairių sričių mokymus, pelno žinomumą, padeda perduoti žinias jaunajai kartai ir įtraukia į tarptautinį mokslininkių tinklą“, – sako J. Smirnovienė.

Kaip į mokslinę karjerą pritraukti ir įtraukti daugiau moterų?

Pasak dr. R. Budvytytės, moterų mokslininkių darbų viešinimas yra tik vienas iš būdų skatinant įsitraukimą.

„Labai svarbu apie akademinę veiklą šviesti dar mokykloje – skaitant jiems paskaitas ir šviečiant juos šia tema, kviesti į laboratorijas ir supažindinti su įvairiomis sritimis“, – teigia biochemijos mokslų daktarė.

J. Smirnovienė pastebi, kad gyvybės moksluose moterų tyrėjų yra šiek tiek daugiau nei vyrų, tačiau gerokai mažiau vadovių.

„Merginas lengva įtraukti į mokslą, tačiau sunku išlaikyti ilguoju periodu dėl kylančių iššūkių – karjeros derinimo su motinyste, ypač didelės konkurencijos projektiniame finansavime, vyraujančiais stereotipais. Labai svarbūs yra nuotoliniai renginiai, kuriuose moterys dalinasi savo sėkmės istorijomis ir bando įkvėpti jaunąją kartą, tačiau dar svarbesnis yra gyvas ir nuoširdus bendravimas.

Turėtume skatinti mentorystę ir tarpusavio palaikymą, kad jaunos mokslininkės nebūtų paliktos pačios spręsti savo problemų, o galėtų nuoširdžiai pasidalinti rūpesčiais su labiau patyrusiomis tos pačios srities kolegėmis. Dalinimasis patirtimi, paskatinimas ir visapusiška pagalba padėtų moterims išlikti moksliniame kelyje ir kurti visuomenei naudingus išradimus bei užsiimti švietėjiška veikla“, – atskleidžia „L’Oreal-UNESCO“ pripažinimą pelniusi mokslininkė.

Šių metų vasario 3 d., „L’Oréal Baltic“ pradėjo paraiškų tarptautinės prestižinės L’Oréal-UNESCO programos „Moterims moksle“ priėmimą trijose Baltijos šalyse. Baltijos šalių mokslininkės paraiškas L’Oréal-UNESCO programai „Moterims moksle“ kviečiamos teikti iki kovo 17 d. internetinėje svetainėje.