2013 m. ekonomikos Nobelio premijos laureatais tapo Eugene‘as F. Fama, Larsas Peteris Hansenas ir Robertas J. Shilleris. Šio apdovanojimo mokslininkai susilaukė už atradimus plėtojant akcijų, obligacijų ir kito investicinio turto kainų prognozavimo metodus.

Apdovanojimas skirtas už tyrimus, kuriais įrodyta, kad neįmanoma nustatyti, ar akcijų ir obligacijų kainos kils, ar kris per ateinančias kelias dienas. Tačiau galima įžvelgti, kaip kis finansinio turto kainos per ilgesnį, trejų–penkerių metų, laikotarpį.

Laureatai atkreipė dėmesį, kad 1970 m. plačiai paplitę statistiniai akcijų kainų prognozavimo modeliai, pagrįsti istoriniais duomenimis, negali paaiškinti finansinio turto kainų dinamikos. Nagrinėjant šio reiškinio priežastis, nustatyta, kad reikšmingą įtaką prognozuojant akcijų kainas turi investuotojų elgesys. Ekonominio nuosmukio laikotarpiu investuotojai yra gerokai jautresni rizikai ir atvirkščiai. Ši išvada paskatino visą bangą tyrimų, susijusių su investuotojų elgsena.

Turto kainų dinamika aktuali ne tik profesionaliems investuotojams ar eiliniams piliečiams, siekiantiems apsispręsti, kur investuoti santaupas: laikyti indėlį banke, įsigyti nekilnojamojo turto ar investuoti į akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Remiantis finansinio turto kainų dinamika priimami esminiai makroekonominiai sprendimai, tokie kaip investicijos į naujų įmonių plėtrą, infrastruktūros plėtojimą ir įrenginių atnaujinimą. Klaidos įvertinant finansinį turtą gali sukelti finansines krizes ir tai puikiai iliustruoja pastaroji pasaulinė finansų krizė.

Laureatų darbuose suformuluotos idėjos ir tyrimo metodai atsispindi ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkų tyrimuose.

Pagrindiniuose Nobelio premijos laureatų darbuose (Fama, E. F., „My life in finance“ (2011), Fama, E. F., „Efficient capital markets: a review of theory and empirical work“ (1970), Fama, E. F., „Efficient capital markets II“ (1991); Hansen, L. P., „Generalized method of moments estimation“(2008); Shiller, R. J., „Irrational Exuberance“ (2000)) suformuoti metodai jau tapo įprasti akademiniuose tyrimuose ir nubrėžia gaires tolimesniam mokslo plėtojimui.